The article deals with the personal qualities of the tenth grade pupils which are perceived as the disturbances and the stimulus of educational interaction by physical education teachers in physical education classes. Research results have shown that all physical education teachers participating in the study (both men and women) are positive about three personal qualities of pupils: curiosity, self-confidence and initiative. According to the respondents, those qualities mentioned above help develop pedagogical interaction in physical education activities. Physical education teachers (women) distinguish the following less favorable personal qualities of pupils as anger, hypocrisy, revengefulness and avoidance of responsibility, whereas men more often indicate only one quality interfering with pedagogical interaction – poor physical health. In general, all physical education teachers agree about such pupils’ qualities as indifference and laziness as the sources of disturbances in the educational interaction. Besides, poor teaching / learning environment in physical education classes is one of the main reasons of unconstructive pedagogical interaction according to the respondents.

Straipsnyje aptariama šioje radikalios modernybės epochoje ugdymo fi losofų iškelta kūno kultūros mokytojo kaip pavyzdžio svarba kūno kultūros veikloje, skatinant mokinius suvokti savo sveikatos stiprinimo ir fi zinio tobulėjimo socialinį vertingumą bei reikšmingumą. Mokslininkai daugiau dėmesio skiria kūno kultūros pamokų organizavimo ypatumams, kūno kultūros ugdymo programų turinio ir vaikų poreikių analizei, mokytojo profesinei socializacijai, o jų saviugdai kūno kultūros veikloje laisvalaikiu — mažiau, nors nuolat gilinamasi į visuomenės fi zinę saviugdą apskritai. Tyrimu keltas probleminis klausimas: kokie kūno kultūros mokytojų saviugdos kūno kultūros veikloje motyvai ir formos dominuoja jų laisvalaikiu? Tyrimo tikslas — atskleisti kūno kultūros mokytojų fi zinio aktyvumo motyvus ir formas laisvalaikiu dėl jų saviugdos kūno kultūros veikloje. Nepriklausomą imtį sudarė 56 kūno kultūros mokytojai (31 vyras ir 25 moterys arba 55,4 ir 44,6%), sutikę dalyvauti tyrime, t. y. 69,13% visos Šiaulių miesto kūno kultūros mokytojų generalinės visumos (79,48% vyrų ir 59,52% moterų). Kūno kultūros mokytojams sukurtą klausimyną sudarė socialinių ir demografi nių klausimų blokas — 13 klausimų ir teiginių, apklausos metu suskirstytų į grupes: sportavimo ir fi zinio aktyvumo, požiūrio į kūno kultūros pamoką, pedagoginio kryptingumo, etinės kompetencijos gebėjimų, socialinės komunikacijos nuostatos ir gyvenimo kokybės. Straipsnyje aprašomi tiriant surinkti kūno kultūros mokytojų sportavimo ir mankštinimosi laisvalaikiu dažnio duo-menys. Tyrimas atliktas 2008 metų rugsėjo—gruodžio mėn., jį suderinus su Šiaulių miesto švietimo skyriumi ir gavus mokyklų administracijos pritarimą. Tiriamieji informuoti apie klausimyno sudarymo ypatumus, supažindinti su jo pildymo instrukcija. Apklausoje vadovautasi etiniais ir teisiniais tyrimo principais. Klausimynai išdalyti asmeniškai, susitarus dėl grąžinimo datos. Tyrimas atskleidė, kad kūno kultūros mokytojų sportavimo motyvus daugiausia lemia jų elgsenos kontekstas, t. y. jie suvokia savo fi zinės sveikatos svarbą ugdant teigiamą vaikų požiūrį į saviugdą fi zinėje veikloje. Be to, kūno kultūros mokytojų mankštinimosi dažnį laisvalaikiu galima traktuoti kaip jų įpročius dėl įvairių asmeninių vertybių ir su jomis susijusiu mankštinimusi savarankiškai 2—3 kartus per savaitę laisvalaikiu. Pastebėta, kad kūno kultūros mokytojos dažniau nei jų kolegos vyrai sportuoja dėl fi zinės sveikatos ir dėl kūno įvaizdžio. Kūno kultūros mokytojai (vyrai) dažniau nei jų kolegės atsisako sportinės veiklos dėl ligos ir laiko stokos, o moterų daugiau mankštinasi kasdien savarankiškai.

Straipsnyje nagrinėjami judėjimo negalią turinčių asmenų fizinį aktyvumą motyvuojantys veiksniai. Nagrinėjama tema atspindi prioritetus didinti visų socialinių grupių fizinio aktyvumo lygį, ypač įvertinant tai, kad iki pastarojo meto jis buvo nepakankamas. Atsižvelgiant į tai, aktualizuojasi judėjimo negalią turinčių asmenų fizinio aktyvumo skatinimo sprendimų paieška, kuri galima tik tada, kai identifikuoti judėjimo negalią turinčių asmenų fizinį aktyvumą motyvuojantys veiksniai.Tyrime atskleista, kad motyvacija užsiimti fiziškai aktyvia veikla gali būti nagrinėjama pasitelkiant tris motyvacijos dimensijas – vidinės motyvacijos, išorinės motyvacijos ir nemotyvuotumo. Empirinio tyrimo rezultatai patvirtina, kad judėjimo negalią turinčius asmenis užsiimti fiziškai aktyvia veikla motyvuoja tiek vidinė, tiek išorinė motyvacija.

This article analyses the subjective well-being of physical education teachers as well as its connection to the manifestations of attitude towards social communication that can impact educators’ professional activities. In order to carry out the research an independent sample of physical education teachers was constructed. The method of written questionnaire was used. The results allowed to make conclusions on teachers’ subjectively evaluated personal and social wellbeing. It was discovered that those with less work experience and more frequent exercise during their leisure time tend to be more optimistic about their personal wellbeing. Additionally, male physical education teachers were more optimistic about personal wellbeing over the past four weeks than their female counterparts. More optimistic teachers more often support open expression of discontent and rudeness during communication with other people and nagging in the social life. The results show that overall performance of physical education teachers can be guaranteed by their involvement in health-improving activities carried out in their work places, since the well-being of these specialists can be considered as a determinant for life-long health promoting physical activity for the members of society.