Reikšminiai žodžiai: laparoskopija, inksto navikai, nefrektomija, rezekcija. Darbo tikslas. Straipsnio tikslas yra pateikti laparoskopinių nefrektomijų, nefrureterektomijų ir inksto rezekcijų rezultatus, atlikti jų analizę ir padaryti išvadas. Tyrimo medžiaga ir metodai. Nuo 2007 m. iki 2014 m. dėl įvairių priežasčių atlikta 66 laparoskopinės nefrektomijos, nefrureterektomijos ir inksto rezekcijos. Pagrindinės operacijų priežastys buvo inkstų ir šlapimtakių navikai, inkstų akmenligė, įvairios kilmės hidronefrozė, įgimti ir įgyti inkstų ir šlapimtakių sklaidos defektai, nefrosklerozė ir inkstų afunkcija. Nefrektomijų atlikta 50, nefureterektomijų – 9, inksto rezekcijų – 7, pastarosios buvo atliekamos dėl nedidelių (1–3 cm diametro) egzofitinių inkstų navikų ar terminalinės stadijos dvigubos kolektorikos inkstų viršutinio ar apatinio poliaus hidronefrotinės transformacijos ir afunkcijos. Rezultatai. Pacientų amžiaus vidurkis 55,8 m., nuo 19 m. iki 86 m. Dažniausios lydinčios ligos buvo arterinė hipertenzija, koronarinė širdies liga, cukrinis diabetas, struma, reumatoidinis artritas, opaligė, lėtinis bronchitas ir kt. Daugiausia atlikta nefrektomijų – 50, nefrureterektomijų – 9, inksto rezekcijų – 7. Konversijų į atviras operacijas atlikta 10 (15,2 proc.), daž- niausiai dėl kraujavimo ar techninių sunkumų, hemotransfuzijos prireikė 18 atvejų (27,3 proc.), kraujo netekimo vidurkis 500 ml. Operacijų vidurkis apie 188,48 ± 12,99 min., trumpiausia – 100 min., ilgiausia – 360 min. Stacionarizavimo laikas 14,95 ± 1,23 dienos, pooperacinių komplikacijų 12 atvejų (18,2 proc.). Nuskausminimui narkotinių analgetikų vidutiniškai sunaudota 4,55 ± 0,59 ampulės („Dolsin“, „Doloblok“), nenarkotinių – 5,01 ± 0,74 ampulės („Diklac“, „Dolmen“). Išvados. Nestiprūs pooperaciniai skausmai, mažas analgetikų vartojimas, nedideli pooperaciniai randai, geras kosmetinis efektas, nedidelis komplikacijų skaičius.

Darius Šilinis1, Audrius Gradauskas2, Stasė Mičelytė31 Vilniaus universiteto Medicinos fakultetoGastroenterologijos, nefrologijos, urologijosir abdominalinės chirurgijos klinika,Vilniaus miesto universitetinės ligoninėsurologijos skyrius,Antakalnio g. 57, LT-10207 VilniusEl paštas: darius.silinis@one.lt2 Vilniaus universiteto Medicinos fakultetoVidaus ligų pagrindų ir slaugos katedra,Vilniaus miesto universitetinė ligoninė,Antakalnio g. 57, LT-10207 Vilnius3 Vilniaus miesto universitetinės ligoninėsUrologijos skyrius,Antakalnio g. 57, LT-10207 Vilnius Įvadas / tikslas Lietuvoje skinasi kelią naujas šlapimtakių akmenligės gydymo metodas – laparoskopinis, arba retroperitoneoskopinis, akmenų šalinimas. Tai gali būti alternatyva ekstrakorporinei, kontaktinei litotripsijai, kai ji nepavyksta ar neduoda teigiamų rezultatų, bei atvirajai ureterolitotomijai, kai dėl sunkių gretutinių ligų ji negalima. Klinikinis atvejis Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Urologijos skyriuje atlikta pirmoji retroperitoneoskopinė ureterolitotomija. Prieš operaciją ligoniui tris kartus buvo atlikta ekstrakorporinė dešinio šlapimtakio viršutinės dalies akmens litotripsija, kuri nedavė tikėtinų rezultatų. Nuo atvirosios operacijos susilaikyta dėl gretutinės ligos, o kontaktinė ureterolitotripsija būtų buvusi sudėtinga, sėkmė – abejotina. Operacijos eiga buvo sklandi, ligonis pasveiko ir išrašytas ambulatoriniam gydymui. Išvada Pirmoji operacija parodė, kad tai yra veiksmingas, mažai traumuojantis ir gana saugus minimaliai invazyvus šlapimtakių akmenligės gydymas. Reikšminiai žodžiai: laparoskopija, retroperitoneoskopija, šlapimtakių akmenys, šlapimtakis, gydymo rezultatai Retroperitoneoscopic ureterolithotomy: presentation of the first case Darius Šilinis1, Audrius Gradauskas2, Stasė Mičelytė31 Vilnius University Faculty of Medicine,Clinic of Gastroenterogy, Nephrology,Urology and Abdominal Surgery,Vilnius City University Hospital,Urology Department,Antakalnio str. 57,LT-10207 Vilnius, LithuaniaE-mail: darius.silinis@one.lt2 Vilnius University Faculty of Medicine,Department of the Fundamentalsof Internal Diseases and Nursing,Vilnius City University Hospital,General Surgery Department,Antakalnio str. 57,LT-10207 Vilnius, Lithuania3 Vilnius City University Hospital,Urology Department,Antakalnio str. 57,LT-10207 Vilnius, Lithuania Background / objective A new method, laparoscopic or retroperitoneoscopic removal of ureteric stones, – is being tried in Lithuania. It can be useful as an alternative to ESWL, ureteroscopy with ureterolithotripsy when they fail, or open ureterolithotomy in cases with a severe therapeutic pathology (when open surgery is imposible). Case report The first retroperitoneoscopic ureterolithotomy was perfomed in Vilnius City University Hospital Urologic Department. Before operation the patient underwent unsuccessful 3 ESWL to a stone of the right upper part of the ureter. The open operation was dangerous because of severe therapeutic diseases, and ureteroscopy could be very complicated and possibly unsuccessful. The operation was successfully performed, the patient was relieved of the disease and discharged from hospital. Conclusion This first operation shows the method to be an effective, minimal traumatic and safe, minimal invasive method in ureteric stone disease treatment. Keywords: laparoscopy, retroperitoneoscopy, stones of ureter, ureter, treatment results

Reikšminiai žodžiai: laparoskopija, vezikovaginalinė fistulė, šlapimo tekėjimas. Darbo tikslas. Mūsų klinika turi nemažą patirtį atliekant VVF atviras operacijas. Per 45 m. operuota daugiau nei 60 pacienčių, 96 proc. atvejų gydymas sėkmingas (Mičelytė ir kt., 2005). 2014 m. atlikta pirmoji laparoskopinė VVF uždarymo operacija. Tyrimo medžiaga ir metodai. Ligonė K. R., gim. 1967 m., į urologijos skyrių buvo hospitalizuota 2014.07.31. Skundėsi šlapimo tekėjimu per makštį. Anamnezėje prieš 2 m. pašalinta gimda. 2014.06.25 operuota ginekologų, atlikta laparotomija, pašalintas gimdos kaklelis dėl displazijos. Cistoskopija – šlaplė praeinama laisvai, pūslės gleivinė be pakitimų. Dugno srityje, kiek aukščiau plica interureterica, apie 3 mm gleivinės defektas – fistulė. 2014.08.04 ligonė operuota, atlikta vezikovaginalinės fistulės elektrokoaguliacija elektrodu, išdeginant fistulės gleivinę, vėliau tikintis jos kraštų sulipimo, užsidarymo ir surandėjimo. Kateteris pašalintas 25 parą po operacijos. Ligonei bėgo šlapimas per makštį, pakartota cistoskopija – 5 mm defektas virš plica interureterica – fistulė. Pakartotinai ligonė hospitalizuota 2014.10.13. Cistoskopija – tarp šlapimtakio angų iki 1 cm diametro vezikovaginalinės fistulės anga. Ligonė operuota 2014.10.20, atlikta laparoskopinė fistulės uždarymo operacija. Vezikovaginalinė fistulė išdalinta, pašalinta, kraštai atnaujinti. Susiūtas makšties defektas ištisine skersine neatsileidžiančia siūle, po to išilgine neatsileidžiančia ištisine siūle susiūta šlapimo pūslė. Tarpe tarp makšties ir šlapimo pūslės siūlių paliktas ir fiksuotas taukinės fragmentas recidyvo prevencijai. Operacijos trukmė 4 val. 10 min. Rezultatai. Po 2 savaičių pašalintas kateteris. Po 1 mėn. šlapimą laiko gerai, per makštį šlapimas nebėga, vezikovaginalinė fistulė likviduota. Išvados. Laparoskopinis VVF gydymas, kaip ir atviros operacijos, taikytinas esant aukštos lokalizacijos fistulėms, kada transvaginalinis priėjimas komplikuotas. Šis gydymo būdas yra saugus ir efektyvus, tačiau reikalingas atitinkamas chirurgų patyrimas.

Vilniaus miesto klinikinė ligoninė Vilnius City Clinical Hospital SANTRAUKAReikšmingi žodžiai: inksto cista, inksto rezekcija, Bosniak klasifikacija, papilinė inksto ląstelių karcinoma. Tikslas. Pristatyti paciento atvejį, kai, įvertinus klinikinius simptomus, laboratorinių ir radiologinius tyrimų rezultatus, nustatyta inksto cista su malignizacijos požymiais (Bosniak IV), o vėliau histologiškai patvirtinta papilinės inksto ląstelių karcinomos, esančios cistos viduje, klinikinė diagnozė. Supažindinti su rizikos veiksniais, ligos eiga, diagnostikos ir gydymo taktika. Medžiaga ir metodai. Pristatomas klinikinis atvejis -57 metų vyras be gretutinės patologijos hospitalizuotas į VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Urologijos skyrių dėl ženkliai padidėjusios pilvo apimties ir echoskopiškai pastebimo gigantiško darinio neskaidriu turiniu retroperitoniniame tarpe, besiliečiančio su kairiuoju inkstu. Rezultatai. Remiantis klinikiniais simptomais, laboratorinių ir instrumentinių tyrimų rezultatais nustatytas kairiojo inksto 24,5 x 17,3x 26,3 cm dydžio cistinis darinys neskaidriu turiniu su supiktybėjimo požymiais (Bosniak IV). Pacientui atlikta kairiojo inksto rezekcija. Histologiškai patvirtinta papiliarinės inksto ląstelių karcinomos diagnozė. Pooperacinė eiga sklandi. Išvados. Remiantis Bosniak klasifikacijos IV tipo cistos diagnoze, gydymas turi būti toks, kaip inksto karcinomos atvejuinksto rezekcija arba nefrektomija. ABSTRACTKey words: renal cyst, partial nephrectomy, Bosniak classification, papillary renal cell carcinoma.Objective. To present a patient case, who had clinical symptoms and radiologically diagnosed cystic renal mass Bosniak IV. Postoperatively it was histologically confirmed papillary renal cell carcinoma. To introduce risk factors, manifestation of clinical symptoms, diagnostic methods and treatment. Material and methods. Presenting clinical case -a 57-year-old male patient presented to the Urology department of Vilnius city clinical Hospital due to enlarged abdomen and ultrasonographically seen retroperitoneal gigantic renal cystic mass with heterogeneous fluid inside . Results. According to clinical symptoms, laboratory and instrumental tests results, malignant renal cystic mass with high risk of malignancy was found. Patient underwent the partial nephrectomy. Papillary renal cell carcinoma was confirmed histologically. Post-operative period undergone well. Conclusions. According Bosniak classification Type IV, diagnosis with cystic renal mass must be treated as those with renal carcinoma -applying partial nephrectomy or radical nephrectomy. ĮVADASInkstų cistos yra dažniausiai randamas inkstų gerybinis darinys. Pavienės, dauginės, vienpusės arba abipusės cistos sudaro apie 70 proc. randamų darinių inkstuose [1]. Pagrindiniai rizikos veiksniai yra vyresnis amžius, vyriška lytis, arterinė hipertenzija ir inkstų funkcijos nepakankamumas. Taip pat pastebėta genetinė predispozicija sergant von Hippel-Lindau liga, tuberozine skleroze ir autosomine dominantine policistine inkstų liga. Klinikinių si...

Edmundas Štarolis, Laimutis Andreika, Egidijus Gatelis, Valdemaras Dasevičius, Darius ŠilinisVilniaus miesto universitetinės ligoninės Urologijos skyrius,Antakalnio g. 57 LT-10207 VilniusEl paštas: edstar@takas.lt Įvadas / tikslas Ekstrakorporinė smūginės bangos litotripsija dažniausia yra pirmo pasirinkimo būdas gydant šlapimtakių akmenligę. Mes įvertinome akmenų dilimo ir išsivalymo rezultatus, atsižvelgdami į akmenų padėtį, dydį, hidronefrozės laipsnį, akmens įstrigimo šlapimtakyje laiką, inkstų dieglių skausmus. Ligoniai ir metodai Atlikus retrospektyvųjį tyrimą, įvertinti 362 ligonių 371 šlapimtakių akmens šalinimo rezultatai. Nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. atliktos 702 gydymo procedūros. Akmenų padėtis ir dydis buvo įvertinami apžvalginės urogramos ar intraveninių urogramų būdu, inkstų diegliai ir akmenų įstrigimo laikas – iš anamnezės ir klinikinių duomenų, hidronefrozės laipsnis – atliekant ultragarsinį inkstų tyrimą ir intravenines urogramas. Skilimo rezultatas įvertintas išrašant ligonį iš stacionaro, likusių fragmentų pasišalinimas – po 3 mėnesių rentgenografijos būdu. Gydymas buvo neveiksmingas, jei rasti likę 4 mm ar didesni fragmentai. Rezultatai Šlapimtakių viršutinio ir apatinio trečdalio akmenys statistiškai reikšmingai geriau fragmentuojasi ir išsivalo negu vidurinio trečdalio. Lyginant viršutinio ir apatinio trečdalio akmenų šalinimo rezultatus, skirtumo nerasta. Inkstų diegliai neturėjo įtakos nei fragmentacijos, nei išsivalymo rezultatams. Hidronefrozės laipsnis turėjo įtakos skilimo rezultatams (didesnio hidronefrozės laipsnio naudai), bet lyginant pagal šį požymį išsivalymo rezultatus, statistiškai reikšmingo skirtumo nepastebėta. Pagal gydymo baigties priklausomybę nuo akmens įstrigimo šlapimtakyje laiko, fragmentacijos rezultatai nesiskyrė, bet išsivalymas statistiškai reikšmingai geresnis, jei akmuo įstrigęs mažiau nei prieš 1 mėn. Dažniausia rezultatai skyrėsi grupių, suskirstytų pagal akmenų dydį: gauta atvirkštinė gydymo rezultatų priklausomybė tiek fragmentacijos, tiek išsivalymo atžvilgiu. Išvados Geriausi gydymo rezultatai gauti šalinant šlapimtakių viršutinio ir apatinio trečdalio nedidelius (iki 7 mm), neseniai (iki 1 mėn.) įstrigusius akmenis. Inkstų diegliai neturėjo įtakos gydymo rezultatams. Reikšminiai žodžiai: ekstrakorporinė smūginės bangos litotripsija, šlapimtakių akmenligė, gydymas Efficacy of extracorporeal shock wave lithotripsy treatment of ureteral stones Edmundas Štarolis, Laimutis Andreika, Egidijus Gatelis, Valdemaras Dasevičius, Darius ŠilinisVilnius City University Hospital, Department of Urology,Antakalnio g. 57 LT-10207 Vilnius, LithuaniaE-mail: edstar@takas.lt Background / objective Extracorporeal shock wave lithotripsy is considered as a first line treatment for the majority of ureteral stones. We investigated fragmentation and stone-free rates, depending of their localization, presence of renal colic, degree of hydronephrosis, the impact time and size of the stones. Patients and methods There is a retrospective study evaluating treatment of 371 ureteral stones for 362 patients in our department since January 1, 2003 to December 31, 2004. A total of 702 treatment sessions have been performed. Localization and size of the stones were evaluated by plain X-ray and / or intravenous pyelography. Presence or absence of renal colic, the time of impact were evaluated by anamnesis and clinical features and the degree of hydronephrosis by ultrasound and / or intravenous pyelography. The fragmentation rate has been evaluated before discharging and stone-free rate 3 months later by X-ray. Treatment failure has been considered, if 4 mm or larger fragments were still present. Results Stones in the upper and lower ureter, comparing with those in the middle, had a statistically significantly better fragmentation and stone-free rates. There was no significant difference in the treatment results between the upper and lower ureter stones. Presence or absence of renal colic did not correlate with fragmentation nor stone-free rates. The degree of hydronephrosis correlated with fragmentation rate in favour of a higher dilatation group, but not with a stone-free rate. Fragmentation rate did not correlate with the time of impact, but a correlation has been found comparing these two groups by stone-free rate, in favour of the shorter time of impact. The correlation was best comparing the groups according to the size of stones. The smaler stone-size groups demonstrated a statistically significantly better fragmentation as well as higher stone-free rates. Conclusions We found extracorporeal shock wave lithotripsy treatment most effective for treating the upper and lower ureter, smaller size (< 7 mm), shorter time of impact (less than 1 month) stones. Presence or absence of renal colic did not correlate with fragmentation nor stone-free rates. Keywords: extracorporeal shockwave lithotripsy, ureteral calculi, treatment