Tyrimo pagrindimas. Augant išmaniųjų įrenginių naudojimui, padidėjo  susirūpinimas griaučių ir raumenų sistemos problemomis, susijusiomis su ilgalaikiu išmaniųjų įrenginių naudojimu (Jung et al., 2016). Ilgai trunkantis ir dažnas išmaniojo įrenginio naudojimas išlaikant stipriai į priekį palenktą galvos padėtį gali būti vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių išmaniųjų įrenginių naudotojų lėtinį kaklo ir pečių lanko skausmą (Alfaitouri, Altaboli, 2019). Tikslas – nustatyti išmaniuosius įrenginius naudojančių asmenų kaklinės stuburo dalies funkcijos pokyčius. Metodai. Buvo tirti 26 asmenys (14 moterų, 12 vyrų). Įvertintas tiriamųjų priklausomumas nuo išmaniųjų įrenginių naudojimo, nustatyta kaklinės dalies aktyvių judesių amplitudė ir judesius atliekančių raumenų jėga. Rezultatai. Kaklinės dalies aktyvių lenkimo, tiesimo, šoninio lenkimo į kairę ir į dešinę pusę, rotacijos į kairę ir į dešinę pusę judesių amplitudės reikšmingai skyrėsi tarp neturinčių priklausomumo rizikos (NPrR), didelės priklausomumo rizikos (DPrR) grupės ir priklausomumo (Pr) grupės (p < 0,05). Kaklinės stuburo dalies judesius atliekančių lenkiamųjų raumenų jėga Pr grupėje reikšmingai mažesnė nei NPrR grupėje (p < 0,05). Kaklo lenkiamųjų raumenų jėga Pr grupėje siekė 6,2 ± 2,5 kg, NPrR grupėje – 9,7 ± 4,1 kg. Išvados. Asmenų, naudojančių išmaniuosius įrenginius ilgiau nei 3 metus ir turinčių priklausomumą nuo išmaniųjų įrenginių naudojimo, kaklinės dalies aktyvių judesių amplitudės ir lenkiamųjų raumenų jėga reikšmingai mažesnė, lyginant su asmenimis, neturinčiais priklausomumo rizikos ir turinčiais didelę priklausomumo riziką. Raktažodžiai: išmanieji įrenginiai, kaklinė stuburo dalis, judesio amplitudė, raumenų jėga, funkcija.

Tyrimo pagrindimas. Kaklo ir pečių skausmas – vienas dažniausių griaučių ir raumenų sistemos nusiskundimų (De Meulemeester et al., 2017). Su darbu susijęs kaklo ir pečių lanko skausmas yra viena svarbiausių ir kiekvienais metais didėjanti problema tarp sėdimą darbą dirbančių asmenų (Cagnie et al., 2013). Tikslas – nustatyti sėdimą darbą dirbančių asmenų kaklinės stuburo dalies funkcinės būklės, judesio baimės ir pečių lanko raumenų skausmo slenksčio sąsajas lyties aspektu. Metodai. Buvo tiriami 36 savanoriai (21 moteris, 15 vyrų), atitinkantys atrankos kriterijus. Įvertinta subjektyvi tiriamųjų kaklinės stuburo dalies funkcinė būklė, judesio baimė ir abiejų pusių pečių lanko raumenų skausmo slenkstis. Rezultatai. Moterys turi didesnę kaklo negalią nei vyrai (moterų – 12,24 ± 3,75 balo, vyrų – 11,27 ± 3,28 balo; p > 0,05) ir labiau jaučia skausmo sukeltą judesio baimę darbo metu (moterų – 23,05 ± 3,72 balo, vyrų – 21,8 ± 2,37 balo; p > 0,05). Vyrų kairės ir dešinės pusės pečių lanko raumenų skausmo slenkstis miofascijinių trigerinių taškų vietoje aukštesnis nei moterų (p < 0,05). Išvados. Tarp sėdimą darbą dirbančių moterų ir vyrų kaklo negalios bei judesio baimės rodiklių reikšmingas skirtumas nenustatytas. Sėdimą darbą dirbančių vyrų pečių lanko raumenų skausmo slenkstis aukštesnis, lyginant su moterų. Apibrėžtos vidutinės vyrų kaklo negalios ir dešinės pusės antdyglinio raumens skausmo slenksčio sąsajos, tarp moterų rodiklių reikšmingų sąsajų nenustatyta. Apibrėžtos vidutinės moterų judesio baimės darbo metu ir kairės pusės antdyglinio raumens skausmo slenksčio sąsajos, o vyrų – judesio baimės darbo metu ir abiejų pusių trapecinio raumens skersinės dalies bei dešinės pusės podyglinio raumens skausmo slenksčio. Raktažodžiai: sėdimas darbas, kaklo negalia, judesio baimė, pečių lankas, skausmo slenkstis.