This paper explores the relationship between paternal religious affiliation, practice, and health behavior, namely consumption of alcohol. This research models alcohol consumption as an aggregate sum of weekly glasses of wine, 50 ml vodka shots, half-liter bottles of beer, and cocktails. The model includes religious confession among other independent variables including self-reported health status. In confessional comparison, the largest fraction, Catholic, is the reference category opposite Orthodox, Protestant, Other non-affiliated believers and Atheist. Significantly, Other believers and Lithuanian Protestants consumed significantly more alcohol than Catholic respondents. A unit increase in prayer or religious reading did not significantly predict a change in alcohol consumption. However a unit increase in weekly work hours significantly decreases alcohol consumption in contrast to a unit increase in time spent with children. Higher consumption is associated with lower self-reported health status. KEY WORDS: consumption of alcohol, health, religion. AnotacijaStraipsnyje nagrinėjamos tėvų išpažįstamos religijos, praktikos ir su sveikata susijusio elgesio, būtent alkoholio vartojimo, sąsajos. Alkoholio vartojimas vertinamas pagal suvestinį suvartoto alkoholio vienetų skaičių per savaitę. Tyrimui pasirinktas modelis, kurį taikant vertinamas išpažįstamos religijos ir respondentų įsivertintos sveikatos būklės ryšys. Didžiausią tikinčiųjų grupę sudaro katalikai, lyginant su stačiatikiais, protestantais, kitų religijų atstovais ir ateistais. Svarbu tai, kad kiti tikintieji ir Lietuvos protestantai suvartojo daug daugiau alkoholio nei respondentai katalikai. Tyrimas atskleidė, kad kitą tikėjimą išpažįstantys žmonės ir Lietuvos protestantai išgeria statistiškai reikšmingai daugiau alkoholio, lyginant su katalikais. Nenustatyta sąsajų tarp laiko, skiriamo maldai ir religinės literatūros skaitymui, bei alkoholio vartojimo kiekio. Didesnis suvartojamo alkoholio kiekis susijęs su prastesniu savo sveikatos įsivertinimu.PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: alkoholio vartojimas, religija, sveikata.

This article analyzes paternal time allocation with children in Lithuania and explores paternal and spousal cross effects in time investment. Effects of paternal health status, alcohol consumption and health insurance status on paternal-child time allocation are also examined. The research finds a modest after-tax family income effect for paternal time, but not when examining paternal-spousal cross effects for child time investment. Regarding paternal-spousal cross effects, while both are very highly significant statistically, this research finds almost twice the complementarity for the Lithuanian paternal hour with children for spousal time with children than for a spousal hour for paternal time with children. The paper identifies several possible factors in the Lithuanian context contributing to a complementary effect and away from a substitutionary effect. Spousal age and educational effects -the former negative, the latter positive -are found for spousal time allocation with children but not found significant paternally. To our knowledge this is the first study to examine paternal time allocation in Lithuania for children including health status, alcohol consumption, insurance status and paternal/spousal cross effects for time allocation with children. Compared to our previous research, it also supports caution against assuming that parental cross effects on time allocation in a Lithuanian social context mirror such in the U.S. KEYWORDS: parental-child time allocation, household income modeling, household labor gender effects, labor market. AnotacijaStraipsnyje analizuojamas Lietuvos vyrų vaikams skiriamas laikas ir s vyrų bei abiejų sutuoktinių tam skiriamo laiko skirtumai. Tirta vyrų sveikatos būklės, alkoholio vartojimo ir sveikatos draudimo įtaka laiko, leidžiamo su vaikais, trukmei. Tyrimo rezultatai atskleidė nedidelę šeimos pajamų dydžio koreliaciją su tėčių vaikams skiriamu laiku, tačiau ji nenustatyta tiriant bendrą abiejų tėvų su vaikais praleistą laiką. Nors tiek tėčių, tiek abiejų sutuoktinių su vaikais praleidžiamo laiko nauda yra statistiškai reikšminga, tyrimas atskleidė, kad buvimo su tėčiu valanda suteikia beveik dvigubai vertingesnė nei abiejų sutuoktinių praleista valanda. Sutuoktinių amžius neigiamai, o įtaka vaikų mokymuisi teigiamai koreliavo su abiejų tėvų vaikams skiriamu laiku, tačiau šie veiksniai nebuvo reikšmingi vien tik vyrų imčiai. Kiek žinoma, tai buvo pirmas Lietuvoje atliktas tyrimas, kai tirta vyrų su vaikais praleidžiamo laiko trukmė, atsižvelgiant į sveikatos būklės, alkoholio vartojimo ir sveikatos draudimo veiksnius. Lyginant su ankstesniais autoriaus atliktais tyrimais, šis sustiprina abejones, kad tėvų vaikams skiriamo laiko veiksniai yra analogiški JAV. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: tėvų vaikams skiriamas laikas, namų ūkio pajamų modelis, lyties sąsa-jos su namų ruošos darbais, darbo rinka.