Raktažodžiai: agresija, smurtas, slauga, slaugytojas, pacientas, psichikos sveikata. SantraukaTyrimo metodas. Tyrimo metu buvo naudotas autoriaus Nico Oud originalus klausimynas POPAS (angl. Perception of Prevalence of Aggression Scale) ir papildomai sudarytas klausimynas. Apklausta 300 psichikos sveikatos slaugytojų, dirbančių respublikinėse psichiatrijos profilio ligoninėse. Tyrimo rezultatai. Dažniausiai pasireiškianti agresijos forma -žodinė agresija ir grasinanti žodinė agresija, žeminantis agresyvus pacientų elgesys ir pasireiškia dažnai ar labai dažnai. Pacientų sunkus fizinis smurtas, seksualinis priekabiavimas, įvykusios savižudybės bei bandymai nusižudyti pasireiškia dažnai ir labai dažnai. Labai dažnai eidami į palatą, kur yra agresyvus pacientas, slaugytojai praneša kolegoms, o įėję į palatą išlieka tarp paciento ir durų, o jei gali durys paliekamos atidarytos, stengiasi, kad paciento aplinkoje nebūtų nereikalingų dirgiklių, triukšmo, kurie didintų frustraciją ir mažintų impulsų kontrolę, stengiasi neparodyti, kad išsigan-do, neatsitraukia, išlaiko dėmesį, kalbina pacientą, leidžia žodžiais išreikšti pyktį. Slaugytojams, kurių skyriuose gydomiems pacientams diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo, yra didesnė tikimybė patirti žo-dinės, grasinančios žodinės agresijos formas, provokacinio agresyvus elgesio pasireiškimai dažnesni, labai dažnai beveik du kartus nei respondentams, kurių pacientams ši liga nenustatyta. Grasinančios fizinės agresijos pasireiškimo tikimybė dažnai ir labai dažnai yra beveik tris kartus didesnė nei respondentams, kurių pacientams ši liga nenustatyta. Pacientams, turintiems suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimų, sunkaus smurto tikimybė prieš save dažnai ir labai dažnai yra tris kartus didesnė nei pacientams, kuriems ši liga nenustatyta. Ir atvirkščiai,

Lack of children’s physical activity remains a relevant problem that urges the need to find solutions. As physical activity starts to decline already in primary school, this study explores the possibilities of promoting physical activity at school. Specifically, this study aimed to gain an understanding of teachers’ and parents’ perspectives of promoting children’s physical activity in primary school. Five semi-structured focus groups were conducted with primary school teachers (n = 31, aged 30–62) and five with the parents of primary school children (n = 25, aged 31–48). The data from the focus groups were analyzed using thematic analysis. Six main themes emerged from the study, reflecting teachers’ and parents’ perspectives on promoting primary school children’s physical activity at school: physical and psychological changes of children’s, parents’ attitudes towards physical activity, adapting school facilities for children’s physical activity, organization of the physical education process, teacher’s personality, teachers’, and parents’ partnership. The findings revealed the most significant barriers to promoting physical activity among primary school children as perceived by teachers and parents and the opportunities for not only overcoming these barriers but also increasing children’s physical activity at school.

Sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojai dirba nepa­prastai įtemptomis sąlygomis. Viena didžiausių sveika­tos priežiūros darbuotojų grupių yra slaugytojai. Slau­gytojo darbo pobūdis – intensyvus darbas su pacientais. Dėl slaugos personalo trūkumo, didelės darbų apimties, didelės profesinės rizikos, pamaininio darbo specifikos šios sveikatos priežiūros grupės darbuotojai priskiriami padidintos darbinio streso ir profesinio perdegimo rizi­kos grupei. Tyrimo tikslas – atskleisti slaugytojų darbo vietos psi­chosocialinį klimatą Švedijos gydymo įstaigose. Tyrimo objektas ir metodai. Tyrime dalyvavo 205 ben­drosios praktikos slaugytojai, dirbantys Švedijos gydymo įstaigose. Tiriamieji atrinkti pagal šiuos kriterijus: sa­vanoriškai pasirašę sutikimą dalyvauti tyrime; turintys galiojančią bendrosios praktikos slaugytojo licenciją; tyrimo laikotarpiu dirbantys X Švedijos ligoninėse. Pa­sirinkta kiekybinio tyrimo strategija. Tyrimo duomenų rinkimui taikyta anketinė apklausa. Duomenų analizei naudota aprašomosios statistikos skaičiavimai ir statis­tinių duomenų apdorojimo programa „Microsoft Office Excel 2019“ programa. Rezultatai. Daugumos Švedijoje gydymo įstaigose dir­bančių slaugytojų darbo vietos psichoemocinis klima­tas yra palankus. Slaugytojai teigia, kad yra patenkinti pasirinkta profesija, darbo užmokestį vertina teigiamai. Streso lygis – žemas, nedirbami viršvalandžiai, o darbo aplinka ergonomiška. Nėra didelės baimės suklysti, gy­dymo įstaigose stengiamasi analizuoti medicininių klaidų priežastis, nepuolama bausti, įvykus netyčinei medici­ninei klaidai. Darbą ir asmeninį gyvenimą suderinti pa­vyksta. Pagrindinę psichosocialinę riziką, būdingą Šve­dijos gydymo įstaigose dirbantiems slaugytojams, kelia dideli darbo krūviai, spartus darbo tempas. Pokyčiai ir reformos darbe sukelia nesaugumo ar neužtikrintumo dėl ateities būseną. Slaugytojai, kurie susiduria su paciento mirtimi, ar sunkiai sergančiais pacientais, patiria emo­cinę įtampą ir nerimą.

No abstract

Straipsnyje nagrinėjami studentų fizinio aktyvumo sąlygų teoriniai aspektai. Motyvacija fiziniam ak­tyvumui nagrinėjama iš tokių teorinių perspektyvų kaip socialinė kognityvinė teorija, Penderio sveikatos skatinimo modelis, asmeninio veiksmingumo ir as­meninių schemų teorija, ekologinis modelis ir socia­linis ekologinis modelis, planuojamo elgesio teorija, apsisprendimo teorija. Apibendrinus buvo išskirtos penkios, darančios įtaką studentų fiziniam aktyvumui veiksnių grupės: demografiniai ir biologiniai veiks­niai; psichologiniai, kognityviniai ir emociniai veiks­niai; elgesio atributai ir įgūdžių veiksniai; socialiniai ir kultūrinai faktoriai; fiziniai aplinkos veiksniai, ypa­tingą dėmesį atkreipiant į universiteto aplinką, sutei­kiamas fizinio aktyvumo galimybes, studijų turinį, pasikeitusias studentų gyvenimo aplinkybes.