The study analyses trends in egalitarianism in gender role attitudes and changing associations between fertility and gender equity within and across countries and over time. Lithuania is compared to five European countries, employing an index of gender role attitudes that is constructed based on five international surveys. Findings reveal that Lithuania is not only the most traditional and slowest in transition to egalitarianism of all the countries analyzed, but also stagnating in gender revolution. The results support a U-shaped pattern between changes in fertility and gender role attitudes in almost all countries. This relationship can be moderated not only by levels of gender-equitable attitudes, but also by dispersion in attitudes and normativity of dominant gender role attitudes. The results reveal that maturation of the gender revolution can have a moderating effect.

No abstract

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Lietuvoje ir kitose išsivysčiusiose šalyse stebimi nevienareikšmiai gimstamumo pokyčiai ilgą laiką išliekant žemam gimstamumo lygiui, skatina ieškoti teorinių perspektyvų ir formaliosios demografijos metodų, galinčių paaiškinti susiklosčiusią situaciją. Tyrimo tikslas – išanalizuoti vaikų susilaukimo ir laimės ryšius Lietuvoje, aptariant gali-mybes vertinti šiuos ryšius. Tyrime remiamasi naujausiomis gimstamumo teorinėmis idėjomis, aiškinančiomis laimės ir vaikų susilaukimo sąsajas, ir naudojama trijų tarptautinių tyrimų – Šeimos ir gimstamumo (1994–1995 m.), Gyventojų poli-tikos vertinimo (2001 m.), Kartų ir lyčių (2006 m.) – duomenų analizė. Analizuojant duomenis taikomas binarinės logistinės regresijos metodas. Atliktos duomenų analizės rezultatai leidžia patvirtinti keliamą hipotezę, kad yra ryšys tarp laimės ir vaikų (ne)susilaukimo, nors ir nevienareikšmis.

Santrauka. Straipsnyje pristatoma antrojo demografinio perėjimo teorija (toliau -ADP ĮvadasAntrojo demografinio perėjimo (ADP) idėja apibūdina demografinės elgsenos pokyčius išsivysčiusiose šalyse, prasidėjusius XX a. septintojo dešimt-mečio viduryje. Kintant vertybėms ir technologijoms pastebima matrimonialinės ir prokreacinės elgsenos kaita, perėjimas nuo tradicinės prie moderniosios šeimos modelio (Van de Kaa 1987;Lesthaeghe 1995). Antrąjį demografinį perėjimą pripažįsta ne visi mokslininkai, dėl jo tebediskutuojama: ADP laikomas Pirmojo demografinio perėjimo (toliau -PDP) 1 tąsa, 1 Pagrindiniai pirmojo demografinio perėjimo bruožai: pereinant nuo agrarinės prie in dustrinės visuomenės išsivystymo lygio stebimas perėjimas nuo aukštų mirtingumo ir gimsta mumo rodiklių prie žemų. Baigiantis perėjimui gimstamumo rodiklis yra žemas, bet užtikrinantis demografinę pusiausvyrą ir kartų kaitą.

Santrauka. Šio straipsnio tikslas -pristatyti naujas gimstamumo teorines prieigas, aiškinan-čias vaikų susilaukimo, laimės bei lyčių vaidmenų, lyčių (ne)lygybės ir (ne)teisingumo sąsajas ĮvadasKeletą dešimtmečių išsivysčiusiose šalyse matomi permainingi gimstamumo pokyčiai: gimstamumas sparčiai mažėja, ilgą laiką išlieka mažas, jo lygis neužtikrina kartų kaitos (Liefbroer ir kt., 2015) ir pastaruoju metu Šiaurės Europos šalyse bei kituose regionuose matoma gimstamumo atsigavimo požymių (Frejka, Sobotka, 2008;Frejka, 2010). Prieštaringos ir gimstamumo bei pro-