Lietuvoje stebima delyro hipodiagnostikos problema, kurią aiškinti būtų galima bendrosios delyro diagnozavimo taktikos, kurią galėtų taikyti įvairių specialybių gydytojai, nebuvimu. Yra nemažai standartizuotų diagnostikos ir atrankos skalių, kurios naudojamos nustatant delyro diagnozę. Tyrimo tikslas. Išanalizuoti validuotus delyro atrankos ir diagnostikos metodus, plačiausiai taikomus klinikinėje praktikoje. Tyrimo metodika. Atlikta 11 delyro atrankos ir diagnostikos metodų apžvalga; atrinkti metodai lyginti vieni su kitais pagal skalės paskirtį, jautrumą, specifiškumą, vertintoją, vertinimo trukmę ir skalėje vertinamus parametrus. Rezultatai. Iš 11 atrinktų skalių daugiausiai informacijos radome apie NEECHAM (95-97,2% jautrumas ir 78-82,8% specifiškumas), Nu-DESC (85,7% ir 86,8%) ir CAM (46-100% ir 63-100%) metodus. Intensyviosios terapijos pacientams vertinti tinkami penki iš aprašytų metodų: NEECHAM, ICDSC, CAM, CTD ir DDS. Iš jų dažniausiai naudojamos NEECHAM ir CAM (CAM-ICU modifikacija) bei ICDSC. Senyvo amžiaus pacientams labiausiai tinkamos CAM ir Nu-DESC skalės. Dauguma skalių vertina dėmesingumą, orientaciją, sąmonės pokyčius, kalbėjimo ir judesių tikslingumą. Pakartotinis vertinimas reikalingas Nu-DESC, DOSS ir ICDSC metodams. Dauguma skalių, išskyrus ICDSC ir Nu-DESC, neaptinka hipoaktyvios delyro formos. Išvados. Lietuvoje stebima delyro hipodiagnostikos problema, kurią spręsti būtų galima pasitelkiant validuotas delyro stebėsenos ir diagnostikos skales. Intensyviojoje terapijoje patikimiausios delyro vertinimo skalės yra CAM-ICU, ICDSC ir DDS. Senyvo amžiaus pacientams patartina taikyti CAM ir Nu-DESC metodus bei IQCODE klausimyną. Hipoaktyvaus delyro vertinimui geriausiai tinka ICDSC bei Nu-DESC metodai. Vis dėlto, esant delyro atrankos ir diagnostikos skalių įvairovei, išlieka poreikis trumpos, greitai ir paprastai pritaikomos, aukšto jautrumo ir specifiškumo suvienodintos vertinimo skalės, tinkamos įvertinti ne tik delyro faktą, bet ir jo subtipą.

Background and Objectives: Increased levels of high-sensitivity cardiac troponin (hs-cTn) are the main criteria that differentiate non-ST segment elevation myocardial infarction (NSTEMI) from unstable angina (UA). How are these implemented in clinical practices? This study aims to detect cases of misdiagnosed UA instead of NSTEMI. Materials and Methods: We analysed discharge summaries of 840 patients admitted to Vilnius University Hospital Santaros Klinikos with the diagnosis of UA in 2017–2018. We retrospectively checked symptoms, levels of hs-cTn, coronary angiography and electrocardiogram changes with an aim to differentiate UA and type 1 NSTEMI, according to the Fourth Universal Definition of Myocardial Infarction. We excluded patients with missing hs-cTn levels or coronary angiography. Results: We found that 46.71% (n = 334) of patients met the diagnostic criteria of UA according to the Fourth Universal Definition, whereas 19.16% of patients (n = 137) could have been diagnosed with type 1 NSTEMI instead of UA. In the group of patients who could be reclassified to type 1 NSTEMI, the median level of hs-cTn was 184.32 [226.15] ng/L on admission. The median of the lowest level during the hospitalization was 114.0 [207.4] ng/L. Median highest—304.0 [257.6] ng/L. Myocardial infarction with non-obstructive coronary arteries could have been diagnosed in 3.36% (n = 24) of patients. Conclusions: Only less than half of patients met the diagnostic UA criteria. Almost one-fifth of patients with a diagnosis of UA could be reclassified to type 1 NSTEMI.