Tarpprofesinis bendradarbiavimas yra bendravimo ir sprendimų priėmimo procesas, siekiant bendro tikslo. Pagrindinis bendradarbiavimo medicinoje tikslas yra kuo geriau patenkinti pacientų gerovės bei sveikatos poreikius. Gydytojų ir farmacijos specialistų bendradarbiavimas pacientų gerovei – esminė diegiamos farmacinės rūpybos sąlyga. Todėl be galo svarbu žinoti esamą sveikatinimo specialistų bendradarbiavimo būklę. Šio mokslinio tyrimo tikslas - išsiaiškinti Panevėžio miesto farmacijos specialistų ir gydytojų bendradarbiavimo ypatumus. Tyrimui atlikti pasirinktas kiekybinis struktūrizuotas apklausos metodas. Empirinis tyrimas „Farmacijos specialisto ir gydytojo bendradarbiavimas“ buvo vykdomas Panevėžyje nuo 2014-03-01 iki 2014- 05-16. Apklausos anketos pateko į 6-ių Panevėžio miesto klinikų ir 2-jų poliklinikų gydytojų rankas. Išanalizavus gautus rezultatus paaiškėjo gydytojų požiūris į tarpprofesinį bendradarbiavimą tarp farmacijos specialistų ir gydytojų kaip į neatsiejamą sveikatos priežiūros dalį. Tačiau Panevėžio miesto gydytojų tarpprofesinio bendradarbiavimo patirtis silpna. Farmacijos specialisto poreikį kasdienėje praktikoje gydytojai įvertino patenkinamai.

Eksperimentai su gyvūnais ilgą laiką buvo, o kai kuriose valstybėse vis dar yra neišvengiami ir būtini metodai, užtikrinantys kosmetikos priemonių bei jų ingredientų saugumą. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio krei­piama į gyvūnų teises, svarstomas žiaurių bei nehuma­niškų tyrimų draudimas ir jų alternatyvos. Prie gyvūnų teisių užtikrinimo ir jų testavimo draudimo ypač aktyviai prisideda socialiniuose tinkluose skelbiama informacija. Išsivysčiusiose valstybėse, tokiose kaip Jungtinės Ame­rikos Valstijos ar Europos Sąjungos šalys, padidėjo do­mėjimasis gyvūnų gerove, jų psichologine savijauta ir laime. Šiandieninėje visuomenėje kosmetikos pramonė siūlo platų kosmetinių priemonių asortimentą su įvai­riomis sudedamosiomis dalimis, kurių kilmė gyvūninė, augalinė ar sintetinė, o paskirtis − odos valymas, rami­nimas, atkūrimas, stiprinimas, apsaugojimas ir gydymas. Kosmetinės priemonės prieinamos kiekvienam, tačiau neretai vartotojams sunku išsirinkti jiems tinkamas prie­mones dėl per mažos informacijos sklaidos apie atskirų ingredientų atpažinimą, jų poveikį, efektą. Tyrimu siekta atskleisti Lietuvos vartotojų ir kosmeto­logų bei vartotojų iš užsienio šalių: Latvijos, Ispanijos, Lenkijos ir Didžiosios Britanijos respondentų nuomonę apie eksperimentų su gyvūnais draudimą bei gyvūninės kilmės ingredientų keitimą alternatyvomis kosmetikos pramonėje. Tyrime dalyvavo 50 vartotojų ir 51 kosmeto­logė iš Lietuvos bei 50 vartotojų iš įvairių užsienio šalių: 20 Latvijos, 14 Ispanijos, 10 Lenkijos ir 6 Didžiosios Bri­tanijos piliečiai. Tyrimo tikslui pasiekti vykdyta apklausa raštu (internetu). Klausimai suskirstyti į uždaro ir atviro tipo (kokybinius). Tyrimo rezultatai parodė, kad trečdalis respondentų mano, jog daugelyje šalių eksperimentai su gyvūnais atliekami, nes kol kas dar nėra išrasta alterna­tyvių būdų. Nustatyta, kad Lietuvos visuomenei trūksta žinių apie eksperimentus su gyvūnais, gyvūninės kilmės ingredientus bei jų alternatyvų naudojimą kosmetikos pramonėje. Informacija socialiniuose tinkluose skatina visuomenės domėjimąsi kosmetikos priemonėmis, ku­rių gamybai nenaudojami gyvūninės kilmės ingredien­tai. Kosmetologės, atlikdamos kosmetines procedūras, supažindina klientus su kosmetikos priemonių ingredi­entų poveikiu odai, tačiau tik mažuma informuoja apie jose naudojamus gyvūninės kilmės ingredientus bei jų alternatyvas. Kosmetologės renkasi priemones pagal ingredientų poveikį ir saugumą, neatsižvelgdamos, ar tai gyvūninės, ar augalinės kilmės produktai. Didėja domėjimasis etiškomis ir aukštesnius standartus atitin­kančiomis priemonėmis.

Šio straipsnio autoriai atliko tyrimą tikslu nustatyti farmacijos specialistų požiūrį į dirbančių šiuolaikinėje Lietuvos visuomenės vaistinėje vaistininko padėjėjų darbo įnašą, teikiant farmacinę paslaugą ir kitas vykdomas vaistinėje veiklas. Pasirinktos vaistinės, kuriose Kauno kolegijos studentai, būsimieji vaistininko padėjėjai, atliko profesinės veiklos praktikas. Anketinės apklausos metodu, prašant respondentų išreikšti savo nuomonę 10 įverčių sistemoje, išryškinta šių vaistinių farmacijos specialistų nuomonė apie vaistininko padėjėjo veiklos indėlį parduodant vaistinių prekes ir nereceptinius vaistus savitarnos skyriuje, parduodant receptinius vaistus, tvarkant vaistų ir vaistinių prekių atsargas ir jų išdėstymą oficinoje, gaminant vaistus, bendradarbiaujant ir bendraujant su pacientais. Nustatyta, kad pagrindinėse vaistinės veiklose vaistininko padėjėjas atlieka tas pačias veiklas ir panašiu darbo indėliu kaip ir vaistininkas. Apskaičiuotas vaistininko padėjėjų darbo indėlį nurodantis taškas vidutiniškai artimiausias visiems statistinės eilutės elementams – vidurkis, parduodant vaistinių prekes ir nereceptinius vaistus savitarnos skyriuje, vidurkis svyruoja nuo 4,73 iki 5,55, parduodant receptinius vaistus - nuo 3,18 iki 6,58, tvarkant vaistų ir vaistinių prekių atsargas ir jų išdėstymą oficinoje – nuo 4,66 iki 6,34, gaminant vaistus - nuo 3,29 iki 6,51, bendradarbiaujant su sveikatos priežiūros specialistais, bendraujant su pacientais - nuo 4,45 iki 4,95.

Tiksli, teisinga ir nevėluojanti informacija apie vais­tus ir sveikatos stiprinimą yra svarbus sveikatos prie­žiūros ir saugaus vaistų vartojimo komponentas. Šian­dien pacientams prieinama daug rašytinių, vaizdinių ir interaktyvių informacijos šaltinių. Dalis pacientus pasiekiančios informacijos gali būti dviprasmiška ar netgi klaidinanti. Tyrimai rodo, kad tinkama infor­macija apie vaistus svarbi ne tik nereceptinių, bet ir receptinių vaistų įsigijimo metu. Darbo tikslas buvo atskleisti farmacijos specialistų vaidmenį išduodant nereceptinius vaistinius preparatus visuomenės vais­tinėje. Pasirinktas struktūrizuotas stebėjimo tyrimas. Išanalizuota daugiau kaip 4000 teikiamų visuomenės vaistinėse konsultacijų turinys. Rezultatai: iš stebėtų 4198 farmacijos specialistų konsultacijų, 1331 atve­jais gyventojas įsigijo tik receptinius vaistus. Treč­dalis visų vaistinės pacientų apsipirkimo vaistinėje metu įsigijo receptinius vaistinius preparatus, dau­giau negu pusė pirko receptinius kompensuojamus vaistus (65,8 %), likusi dalis – nekompensuojamus (34,2 %). Didžiausia respondentų dalis receptinius vaistinius preparatus pirko pagal 3 formos recepto blankus (63,6 %). Farmacijos specialistai, išduodami receptinius vaistinius preparatus, suteikė minima­lią informaciją apie vaistą. Vidutiniškai vieno vizito metu buvo aptariama 1,62 vaisto vartojimo aspekto. Dažniausiai suteikiama informacija apie vaistą buvo: kaip vartoti, kada vartoti ir kaip ilgai vartoti išrašytą receptinį vaistinį preparatą. Daugeliu atvejų informa­cija suteikiama žodžiu ir raštu, ir vidutiniškai skiriant 4,04 minutės laiko vienam pacientui.

Raktažodžiai: augaliniai aliejai, pusiau kieta vaistų forma, ekstemporalūs vaistai. SantraukaDidelę dalį vaistinėje gaminamų vaistų sudaro pusiau kietos vaistų formos. Pusiau kieta vaisto forma yra greitai pagaminama, lengvai taikoma ir geba lokaliai pristatyti platų spektrą vaistų molekulių. Šio straipsnio autoriai atliko tyrimą tikslu nustatyti asortimentą augalinių aliejų, naudojamų pusiau kietų vaistų formų gamyboje Lietuvos vaistinėse. Atliekant tyrimą, taikyti metodai: mokslo šaltinių, profesinės literatūros analizė, apklausa telefonu, pateikiant respondentams klausimus pagal iš anksto sudarytą uždaro tipo klausimų apklausos anketą. Tyrimui pasirinkta 35 vaistinės, kurios turėjo licencijas vaistų gamybai, jose buvo gaminamos įvairios pusiau kietos vaistų formos. Analizuota mokslo ir profesinės literatūros šaltiniai -žinynai, kuriuose pateikiama informacija apie 346 Lietuvos vaistinė-se gaminamus vaistus pagal gydytojų išrašytus receptus. Nustatyta, kad iki 2014 metų pagal pateiktus receptus vaistinės galėjo gaminti septyniasdešimt vieno pavadinimo (21% visų pateiktų žinynuose receptų) įvairiems sveikatos sutrikimams gydyti ekstemporalius vaistus, į kurių sudėtį įeina lipofilinės medžiagos: augaliniai, mineraliniai aliejai, gyvulinės kilmės riebalai. Lietuvos vaistinėse gaminamos pusiau kietos vaistų formos -tepalai, linimentai, kremai ir geliai, kurių gamybai yra naudojami alyvuogių, saulėgrąžų, ricinų ir migdolų aliejai. Alyvuogių aliejų pusiau kietų formų vaistų gamyboje dažniausiai vartoja 88,6%, saulėgrąžų aliejų -80,0%, ricinų aliejų -65,7%, migdolų aliejų -22,9% apklaustųjų vaistinių. ĮvadasDidelę dalį vaistinėje gaminamų vaistų sudaro pusiau kietos vaistų formos. Jos naudojamos odos drėkinimui arba tarnauja kaip vaistų nešikliai, kurie vaistus lokaliai pristato odai, ragenai, tiesiosios žarnos audiniams, nosies gleivinei, makščiai, burnos audiniams, šlaplės membranai ir išori-niam ausies pamušalui [1, 2], jų nenuplaunant, gali laikytis prisirišusios prie paviršiaus pakankamai ilgą laiką, tarnauti kaip pailginto veikimo vaistai [1,3]. Pusiau kieta vaisto forma yra greitai pagaminama, lengvai taikoma ir geba lokaliai pristatyti platų spektrą vaistų molekulių. Pusiau kietoms vaistų formoms priskiriama tepalai, kremai, geliai, pastos, kurių kiekviena išvardinta grupė pasižymi unikaliomis savybėmis [4,5]. Tepalai skirti išoriniam vartojimui -odai ar gleivinei, tepant juos ant odos, žaizdų ar gleivinės, kaip jas apsaugantys ir minkštinantys agentai arba kaip įterpiamų vaistų transporto priemonės. Tai optimaliausios vaistų formos, kuriose galima derinti skirtingos cheminės prigimties, agregatinės būsenos, įvairios paskirties ir biologinio aktyvumo komponentus, nes klampioje aplinkoje fizikiniai -cheminiai procesai vyksta lėtai [6]. Geliai -pucsiau kietos sistemos, sudarytos iš mažų kaip suspensijose neorganinių dalelių ar didelių organinių molekulių, įsi-skverbusių skystyje. Gelių pagrindas gali būti arba vanduo (vandeniniai geliai), arba organiniai tirpikliai -(organogeliai) [7] . Kremai -tai vandeniu nup...