Jaunimo mokyklų mokytojai kasdieniame darbe susiduria su paaugliais, kurie čia patenka dėl įvairių priežasčių: nepakankamos tėvų priežiūros, sunkios šeimų socialinės-ekonominės padėties, pakitusio savęs vertinimo, sumažėjusių siekių ir nesėkmių mokymosi procese, per didelio nerimo, savarankiškumo siekimo, polinkio į praktinę bei sportinę veiklą, intelekto sandaros, emocijų ir elgesio sutrikimų. Todėl šių mokyklų mokytojams neretai kyla sunkumų norint paskatinti mokinių mokymosi motyvaciją, kuri, be sąsajų su psichosocialiniais sveikatos rodikliais (savigarba, so-cialine integracija), nustatytais kitų tyrėjų darbuose, gali būti susijusi ir su fi ziniu aktyvumu. Pastaroji veikla, mūsų nuomone, galėtų būti vienu iš veiksnių, galinčių daryti teigiamą įtaką mokinių požiūriui į mokyklą.Išsakyti teiginiai skatino tyrimą, kurio tikslas — atskleisti jaunimo mokyklų moksleivių fi zinio aktyvumo, mokymosi motyvacijos ir psichosocialinės sveikatos sąsajas. Jo metu taikyti šie mokymosi motyvacijos nustatymo metodai: anketinė apklausa raštu (Zambacevičienė, Janulytė, 1998) ir interviu (Pileckaitė-Markovienė, 2001). Vertinant moksleivių socialinę integraciją / izoliaciją taikytas A. Eder (1989) klausimynas, kuriame pateikti klausimai ir apie jų fi zinį aktyvumą. Moksleivių savigarba tirta pagal C. Curie (1987) pasiūlytą metodiką.Tiriamąją imtį sudarė 15—17 metų moksleiviai (97 vaikinai ir 26 merginos) iš visų Kauno miesto jaunimo mokyklų (n = 123).Gauti rezultatai parodė, kad jaunimo mokyklos moksleivius mokytis motyvuoja tokios mokymosi paskatos kaip noras tęsti mokslus, pareigos jausmas, pastangos išvengti draugų kritikos ir noras užaugus mokėti gerai dirbti. Nustatytas psichosocialinės sveikatos rodiklių (socialinės integracijos ir savigarbos) tarpusavio ryšys, t. y. aukštos socialinės integracijos moksleiviai buvo ir aukštos savigarbos. Lyties skirtumų tiriant vaikinų ir merginų socialinę integraciją ir savigarbą tyrimas neatskleidė, o mokymosi motyvacijos bei pasiekimų rodmenys merginų yra aukštesni nei vaikinų. Fizinio aktyvumo grupėse nustatyta, kad vaikinai yra fi ziškai aktyvesni nei merginos. Tyrimo rezultatai parodė, kad fi ziškai aktyvesni moksleiviai yra aukštesnės savigarbos, jie geriau integruoti ir socialiai. Lyginamoji moksleivių mokymosi motyvacijos, psichosocialinės sveikatos rodiklių ir fi zinio aktyvumo analizė atskleidė jų tarpusavio ryšius: aukštesnės savigarbos buvo fi ziškai aktyvesni ir geriau socialiai integruoti moksleiviai. Aukštesni savigarbos rodikliai tų moksleivių, kuriuos skatina mokytis tokios paskatos kaip noras sužinoti ką nors naujo, užaugus mokėti gerai dirbti ir tinkamai bendrauti su tėvais, mokytojais, draugais.

In order to understand meaningful landmarks for individuals and society, this article deals with the peculiarities of constructing disciplinary identity in the fi eld of physical education. On the basis of the works for constructing identities in the physical education context we were trying to look for manifestations of disciplinary identity. Based on quantitative data gathered in Lithuanian universities, we have analysed the physical education study fi eld from three directions: medicine and health, life sciences and education. In doing so, the provisions of the study participants interpreted by quantitative methods allowed us to distinguish four components of disciplinary identity: self-recognition, social recognition, satisfaction with the study fi eld and objective communication. Th e analysis demonstrates essential diff erences regarding groups of study fi elds and the results suggest that undergraduate students from diff erent study fi elds of physical education identify themselves diff erently and are acknowledged diff erently by their signifi cant others. Hoping to encourage self-recognition and reduce diff erences in academic recognition of the physical education study fi eld, students from the medical and health study fi eld should be provided with the widest possible discourse of social sciences and the humanities. Th is is a way of helping students to become more self-aware as professionals and more capable of crossing boundaries of the physical education discipline.

Remiantis darbais, nagrinėjančiais profesinius lūkesčius ir kūno kultūros studijų kontekstą, ieškota Lietuvos būsimųjų kūno kultūros specialistų -reabilitacijos, sporto ir kūno kultūros pedagogikos ĮvadasDaugelis profesinio rinkimosi tyrimų apsiriboja profesinių ketinimų išsiaiški-nimu -dėl kokių motyvų pasirenkama viena ar kita studijų sritis. Jais įvardi-jami tokie veiksniai: aiškios profesinės karjeros galimybės, studijų programos poreikis darbo rinkoje ar prestižas visuomenėje (Ustinavičiūtė, Katkonienė, Že-maitytė, 2011; Levickaitė, 2011). TačiauLietuvoje nacionaliniu lygiu šie socialinės galios veiksniai nėra svarbūs abiturientams (MOSTA, 2008). Ketindami studijuoti aukštojoje mokyk loje abiturientai kelia sau daug klausimų: kuo būsiu, ko tikiuosi išmokti, kur galėsiu panaudoti šias žinias, kokia bus žinių kokybė ir ką man tai duos ateityje. Informacija apie sunkiai apibrėžiamas profesijos kaip studijų srities rinkimosi požymius -lūkesčius, karjeros planus, t. y.