In the present work, three different techniques were used to obtain a 3D view of the SEM images of adipose tissue samples taken from volunteer obese patients by only freely available software. The extrapolation of spatial data demonstrates the most promising results compared to the results of a stereoscopic view or interactive surface plots. The 3D reconstructed view of SEM images by extrapolation of spatial data allows one to obtain the depth of the sample from the SEM images. The reconstructed model also might be printed with a 3D printer, which extends the usage possibilities of this technique.

Obesity has become a global pandemic, leading to the development of many common disorders, such as type 2 diabetes, metabolic syndrome and cardiovascular diseases, and even increases the risk of several cancers. The adipose tissue of obese patients was characterised as a tissue microenvironment composed of adipose tissue macrophages, precursor and hypertrophic adipocytes, and other immune cells that predominantly produce pro-inflammatory cytokines for chronic, low-grade inflammation. In this study, several analytical techniques, such as gas and liquid chromatography, Fourier transform infrared (FTIR) and Raman spectroscopies, nuclear magnetic resonance (NMR) spectroscopy, scanning electron microscopy (SEM) and elemental analysis, were discussed as the main tools used for the characterisation of adipose tissue samples. The emphasis was focused on the relation between the obtained results which provide information about the chemical and structural composition of adipose tissue layers in the human body, as well as main microstructural features and obesity. It was demonstrated that these methods are indispensable tools in order to investigate some special features of human adipose tissue, identifying chemical composition and structural features. Moreover, the summarised results let us to conclude that such characterisation of adipose tissue is an essential step for the possible prediction of the appearance of symptoms of different diseases.

Darbo tikslasRemiantis literatūros duomenimis išanalizuoti vėlyvuosius (≥5 metų) laparoskopinės vertikalios skrandžio rezekcijos rezultatus gydant morbidinį nutukimą. Tiriamoji medžiaga ir metodai Publikacijų paieška atlikta "Medline", "Current Contents" ir "Cochrane Library" duomenų bazėse. Apžvelgtos visos laparoskopinės vertikalios skrandžio rezekcijos 5 metų ir vėlesnius rezultatus pateikiančios publikacijos, paskelbtos iki 2015 m. sausio 1 dienos. Rezultatai Atlikus literatūros šaltinių paiešką, rasta 20 publikacijų, pateikiančių 5 metų ir vėlesnius vertikalios skrandžio rezekcijos rezultatus. Įtrauktose studijose tirti 4354 ligoniai, iš kurių 1536 buvo stebėti 5 metus ir ilgiau. Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 37,9 metai. Vidutinis priešoperacinis KMI buvo 46,3 kg/m 2 . Vidutinis procentinis perteklinės kūno masės netekimas po 5, 6, 7 ir 8 metų atitinkamai buvo 59,9 %, 58,5 %, 56,6 % ir 56,4 %. Bendras komplikacijų dažnis -6,47 %, o pooperacinis 30 dienų mirštamumas -0,19 %. Po 5 metų nustatyta gretutinių ligų remisija ar pagerėjimas: antro tipo cukrinio diabeto -71,4 %, arterinės hipertenzijos -61,4 %, dislipidemijos -50,1 %, miego apnėjos -86,9 %, gastroezofaginio refliukso ligos -41,8 %, degeneracinių sąnarių ligų -83,9 % ligonių. Vidutinis BAROS skalės balų skaičius praėjus 5 metams po vertikalios skrandžio rezekcijos buvo 6, tai atitinka labai gerus rezultatus. Išvados Laparoskopinė vertikali skrandžio rezekcija yra efektyvi ir saugi nutukimo gydymo operacija, pasižyminti gera pooperacine gyvenimo kokybe ir gretutinių ligų kontrole, o perteklinės masės netekimas 5 metų laikotarpiu yra ženklus ir stabilus. Reikšminiai žodžiai: nutukimas, bariatrinė chirurgija, vertikali skrandžio rezekcija