Ne vien žinios ir gebėjimai: transformacijos per mokytojo socializaciją ir tapatybės ugdymą Emilija SakadolskienėSocialinių mokslų daktarė docentė Lietuvos edukologijos universitetas, Edukacinių tyrimų institutas Tel. +370 620 63985 El. paštas: emilija.sakadolskiene@leu.lt Santrauka: Anot D. Lortie, ketinantys tapti mokytojais atvyksta jau patyrę 13 000 kontaktinio darbo su mokytojais valandų, įgiję sunkiai pajudinamų išankstinių nuomonių apie mokytojo darbą ir yra mažiau skeptiški savo nežinojimo atžvilgiu nei kitų profesijų studentai. Tenka dėti didžiules pastangas, kad jie mokytų kitaip nei buvo mokomi. Tiriantieji studentų transformacijas pradėjo nagrinėti mokytojo tapatybę ir ją sudarančius veiksnius, siekdami orientuoti studentus ne vien į dalyką, o ir į besimokantįjį. Pagrindiniai žodžiai: mokytojo profesinė tapatybė; mokytojo socializacija; mokytojų ugdymas; mokomojo turinio eiliškumas; pedagogų rengimo programų rišlumas

Straipsnyje aptariama įtraukiojo ugdymo, kaip teikiančio lygias ugdymosi galimybes visiems ugdytiniams, nepaisant kultūrinių, socialinių ar kitokių skirtumų, problematika. Remiantis keturių tikslinės grupės interviu su muzikos pedagogikos studijų programų studentais ir pedagogais praktikais rezultatais analizuojama, kaip būsimieji muzikos mokytojai yra rengiami įtraukiajam ugdymui. Tyrimo rezultatai atskleidė kitoniškumo ribotą supratimą, gebėjimų užtikrinti įtraukųjį ugdymą stoką, nepakankamą mokytojų mentorių pasirengimą vadovauti studentų praktikai. Remiantis tyrimo rezultatais pateikiamos rekomendacijos, kaip tobulinti mokytojų rengimą.

Lietuvos edukologijos universitetas, Ugdymo mokslų fakultetas, Šokio ir teatro katedra, Studentų g. 39, 01806 Vilnius, emilija.sakadolskiene@leu.lt Anotacija. Pedagogai, tėvai, švietimu besirūpinantys politikai, žiniasklaida ir kitos suinteresuotos visuomenės grupės vis dažniau kreipia dėmesį į Lietuvos mokyklose naudojamas priemones. Akivaizdu, kad sprendimai apie vadovėlių turinį, pobūdį ir funkcijas priimami nepakankamai ištyrus jų funkcionavimą ugdymo procese. Šiame straipsnyje pateikiamos užsienio šalių mokyklinių vadovėlių tyrimų tendencijos, aptartos per 2014 m. gruodžio 4 d. vykusios konferencijos "Mokymo priemonės XXI amžiuje: kūrimas ir taikymas" plenarinį posėdį Lietuvos edukologijos universitete. Apžvelgus Lietuvoje atliktus negausius tyrimus dėl mokyklose naudojamų vadovėlių, pateikiami užsienio tyrimų aspektai, siūlantys galimų naujų krypčių šios srities tyrimams. Esminiai žodžiai: mokykliniai vadovėliai, vadovėlių analizė, vadovėlių tyrimų epistemologija, vadovėlių tyrimų metodologija. Įvadas Viena įtakingiausių teorinių formuluočių apie ugdymo programų kūrimą pateikiama Ralpho W. Tylerio (1949) iki šių dienų plačiai cituojamame ir diskutuojamame veikale. R. W. Tyleris mini tris šaltinius, į kuriuos atsižvelgiama, kuriant ugdymo tikslus ir programas, taigi logiškai -ir vadovėlius: 1) besimokantysis, 2) šiuolaikinio gyvenimo poreikiai, Pedagogika / 2015, t. 118, Nr. 23) mokomasis dalykas. Autoriaus nuomone, švietimo darbuotojai pagal šiuos tris šaltinius bus įvardiję tokią gausą ugdymo tikslų, jog vietinės mokyklos turės spręsti, kuriuos tikslus rinktis, remdamosi:1) filosofiniais įsitikinimais, 2) psichologijos žiniomis. Galima klausti, ar Lietuvos švietimo sistemos architektai yra nusprendę, kurie iš šių kelrodžių yra mūsų ugdymo programų ir vadovėlių varomoji jėga? Jeigu mūsų pagrindinė orientacija būtų į besimokantįjį, į jo galimybių ir talentų atsiskleidimą, į kritinį mąstymą ir kūrybiškumą, tuomet turėtų būti gausa tyrimų apie besimokančiuosius, o kalbant apie vadovėlius -koks besimokančiojo santykis su to vadovėlio turiniu bei stiliumi. Jeigu programa kuriama vykdant tai, kas visuomenei reikalinga, daugiau dėmesio turėtų būti skiriama jauno žmogaus socializacijai, nuostatų, vertybių bei elgesio kodeksų įtvirtinimui. Tuomet būtų vykdomi tyrimai ir svarstymai apie nūdienos jaunimo gyvenimą už mokyklos ribų ir sprendžiama, kaip tai atspindėti mokymo medžiagoje. Kita vertus, jeigu mokomoji programa yra grindžiama mokomųjų dalykų logika, tuomet programos kūrimui ir vadovėlių rašymui užtenka ekspertų ir mokomojo dalyko specialistų patarimų.Daugelis pripažins, kad Lietuvoje vadovėlius rašantieji labiausiai orientuojasi į trečiąjį R. W. Tylerio minimą šaltinį -į mokomojo dalyko žinias. Taupydami lėšas ir laiką, švietimo politikos formuotojai neužsako tyrimų ar poreikių analizių, kurių pagrindu vadovėliai būtų rašomi ar tobulinami. Nevykdomos plačios konsultacijos su visais suinteresuotais partneriais. Pigiau pakviesti keletą ekspertų, kurie pirma parašo koncepciją, tada dar keli ekspertai parašo ...

The purpose of this research articlewas to analyse attributes of the method used to evaluate  the motivation of students entering education-related study programmes to eventually become educators. The research was conducted in two phases. During the first phase students who had undergone the motivation evaluation from 2010 to 2012 and were now first, second or third-year students in education-related study programmes at the Lithuanian University of Educational Sciences, at Klaipėda University, and the University of Šiauliai filled out questionnaires. During the second phase questionnaires were collected from those who underwent the motivation evaluation in 2013 at those same universities. The samples consisted of 614 students and 682 student candidates. Research methods included a review of relevant research and education documents, as well as a survey. The questionnaire consisted of scaled responses to assertions and independent questions. Satisfaction with university studies, the intention to become a teacher, intrinsic motivation to strive for a profession in education, and study engagement were evaluated using scales. Other questions disclosed information about the evaluation of their motivation to become an educator during the admission process, the students’ grade point average for the previous semester, about the oral and written questions that were presented to them during the evaluation, as well as the respondents’ age, gender, university, and year of study. An examination of documents from Lithuania and other countries revealed the importance of having a national mechanism for selecting motivated students for education-related study programmes to insure quality teacher education, the expedient use of funds, and turning teaching into a high-status profession in the public view. Research has shown that those countries that have more demanding mechanisms for selecting people for teacher education are also the countries with higher pupil achievement than countries in which selection procedures are absent. Results of the empirical research show that the motivation evaluation method is suitably reliable and valid.There are positive correlations between the student sample’s motivation evaluation scores and grade-point average, satisfaction and engagement in the study programme, intrinsic motivation and intention to become a teacher. Motivation evaluation scores of teacher education candidates correlates positively with intrinsic motivation, as well as intention to become a teacher. More than 60 percent of the candidates indicated that participation in the motivation evaluation reinforced their determination to major in education and to become a teacher in the future.