L'article présente une étude de l'impact de la viscosité des liquides et des gaz sur les erreurs de mesure des débitmètresrotatifs à palette et à turbine. Deux débitmètres rotatifs à palette ont été étudiés en laboratoire et en conditions réelles dans les flux de quatre fluides de viscosité différente Q = (0,73-4,6) mm 2 /s, ainsi que quatre types dedébitmètres à turbine dans un flux d'air (gaz) de pression atmosphérique ou augmentée (Q = (0,44-2,74) mm 2 /s). Les variations d'erreurs des débitmètres ont été analysées en utilisant le critère de similitude Re. Les deux intervalles de variation des erreurs des débitmètres, qui diffèrent par leur valeur d'erreur maximale, ont été distinguésen fonction deRe. Avant cette valeur d'erreur maximale, lorsque le débit augmente, l'impact de la friction mécanique et de la viscosité diminue graduellement,un déplacement est observé des erreurs vers des valeurs positives plus grandes jusqu'à ce que le débitatteigne le régime de turbulence. Le changement des erreurs selon la loi universelle de dépendance deRevers des valeurs négatives plus grandeset le déplacement des erreursvers des valeurs asymptotiques est typiqueau régime de débit de turbulence. L'article traiteles raisons de ces régularités. Il montre également que, malgré des différents principes de fonctionnement des débitmètres à pale rotatifs et à turbine, la dépendance des erreursdeReest similaire et une prévision de variations des erreurs après un changement des conditions du flux est possible.

Darbe nagrinėjama įrengimo sąlygų įtaka elektromagnetinių ir turbininių srauto matuoklių metrologinėms charakteristikoms. Buvo tyrinėti vienodo vardinio skersmens (DN50) matuokliai esant 0,5–50 m3/h debitų diapazonui. Matavimai buvo atlikti, skaitiklius iš abiejų pusių prijungus vadinamaisiais standartiniais vamzdžiais (Dvid = 50,5 mm) – padidinto (55,2 mm) ir sumažinto (46,2 mm) skersmens. Be to, buvo tiriama tarpinių kiaurymės ( ∅ 50, ∅ 45 ir ∅ 40) įtaka. Matavimai parodė, kad turbininis srauto matuoklis jautriausiai reaguoja sumažinus tiek vamzdžio skersmenį, tiek ir tarpinę kiaurymę, o papildoma paklaida dėl skersmens sumažinimo gali padidėti net iki 25 %.

L'article présente une étude de l'impact de la viscosité des liquides et des gaz sur les erreurs de mesure des débitmètresrotatifs à palette et à turbine. Deux débitmètres rotatifs à palette ont été étudiés en laboratoire et en conditions réelles dans les flux de quatre fluides de viscosité différente Q = (0,73-4,6) mm 2 /s, ainsi que quatre types dedébitmètres à turbine dans un flux d'air (gaz) de pression atmosphérique ou augmentée (Q = (0,44-2,74) mm 2 /s). Les variations d'erreurs des débitmètres ont été analysées en utilisant le critère de similitude Re. Les deux intervalles de variation des erreurs des débitmètres, qui diffèrent par leur valeur d'erreur maximale, ont été distinguésen fonction deRe. Avant cette valeur d'erreur maximale, lorsque le débit augmente, l'impact de la friction mécanique et de la viscosité diminue graduellement,un déplacement est observé des erreurs vers des valeurs positives plus grandes jusqu'à ce que le débitatteigne le régime de turbulence. Le changement des erreurs selon la loi universelle de dépendance deRevers des valeurs négatives plus grandeset le déplacement des erreursvers des valeurs asymptotiques est typiqueau régime de débit de turbulence. L'article traiteles raisons de ces régularités. Il montre également que, malgré des différents principes de fonctionnement des débitmètres à pale rotatifs et à turbine, la dépendance des erreursdeReest similaire et une prévision de variations des erreurs après un changement des conditions du flux est possible.

Lietuvos energetikos institutas, Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorija, Breslaujos g. 3, Atliktas dujų klampos pokyčių kintant jų slėgiui poveikio turbininiams debito matuok liams tyrimo rezultatų apibendrinimas, palygintos turbininių matuoklių matavimo paklaidos aukšto (p > 0,6 MPa) ir žemo (atmosferos) slėgio kalibravimo įrenginiuose. Parodyta, kad pagal turbininių matuoklių paklaidų kitimo pobūdį esant atmosferos slėgiui galima numatyti paklaidų pokyčių dėsningumus, padidėjus slėgiui. Nustatyta, kad esant atmosferos slėgiui ir Re D ≤ 2 · 10 5 tirtų matuoklių paklaidų sklaida ribose (+3-1,5) %, padidinus slėgį sumažėja iki ± (0,3-0,5) %. Esant Re D > 10 6 paklaidos pri artėja prie tam tikros asimptotinės vertės. Tyrimo išvados gali būti panaudotos įverti nant dujų turbininių matuoklių kalibravimo aukšto slėgio įrenginiuose tikslingumą.Raktažodžiai: turbininiai dujų debito matuokliai, matavimo paklaidos, klampa, slėgis ĮVADASLabai svarbią vietą skysčių ir dujų matavimuose užima tachometriniai matuokliai, kurių srauto jutiklis yra besi sukantis rotorius su įvairios formos sparnuote arba men tėmis, arba velenais. Turbininiai debito matuokliai -vienas iš tachometrinių matuoklių porūšių. Turbininiuose ma tuokliuose srauto kinetinė energija (mv 2 /2) verčiama į ro toriaus (sparnuotės) sukimosi energiją, kuri idealiu atveju yra tiesiogiai proporcinga tūrio debitui. Kameriniuose ma tuokliuose besisukančios mentės arba velenai suformuoja kameras, iš kurių tam tikro tūrio skysčio arba dujų porcijos periodiškai išstumiamos ir todėl pratekantis tūris yra pro porcingas rotoriaus apsukų ir kamerų skaičiui.Nors šio tipo matuoklių veikimo principai yra skirtingi, jų matavimo paklaidas lemia dauguma panašių veiksnių, dėl kurių jie labai jautrūs klampos pokyčiams, kuriuos du joms daugiausia lemia slėgis.Nagrinėjant pasipriešinimo sukimuisi momento dydį, kuris glaudžiai susietas su pratekėjimais per plyšius kame riniame matuoklyje, matyti, kad šis momentas proporcin gas dinaminei klampai ir atvirkščiai proporcingas plyšio tarp menčių arba velenų ir korpuso aukščiui. Kaip rodo supaprastinto skaitinio modeliavimo analizė [1], toks mo delis ne visiškai atitinka realius pratekėjimus. Didelę įtaką gali turėti sudėtinga besisukančioje kameroje esančio skys čio tūrio sąveika su nejudančia korpuso sienele. Ši sąveika gali lemti bendruosius slėgio nuostolius matuoklyje ir taip pat srauto pratekėjimo pro plyšį sąlygas bei pasipriešinimo dėsningumus. Taip pat tekėjimą plyšyje gali veikti srauto pulsacijos, kurios būdingos kameriniams matuokliams, ir išcentrinės jėgos.Iš dalies turbininiame matuoklyje pratekėjimus lemia besisukančios sparnuotės sąveika su korpuso sienele. Spar nuotės sukimąsi veikia stabdančios jėgos, kurias sukelia mechaninė ir hidrodinaminė trintis. Mechaninė trintis daugiausiai priklauso nuo trinties rotoriaus guoliuose ir nuo rodmenų įtaiso mechanizmo veikimo. Hidrodinaminių jėgų poveikis yra daug sudėtingesnis ir priklauso nuo Re D skaičiaus, greičio pasiskirstymo prieš rotorių, srauto ati

Šio tyrimo tikslas – nustatyti, kokią įtaką įvadiniams vandens skaitikliams turi pereinamieji tekėjimo režimai. Tirti keturių konstrukcinių tipų mechaniniai įvadiniai vandens skaitikliai, kurių vardinis našumas Q = 10 m3/h. Didžiausią papildomą tūrį 0,12–0,26 % esant 0,2–2 m3/h debitui užregistravo viensrautis sparnelinis vandens skaitiklis. Koncentrinio daugiasraučio skaitiklio užregistruotas mažesnis papildomas tūris – 0,06–0,13 %. Mažiausiai pereinamųjų tekėjimo režimų įtaka pasireiškė turbininiam skaitikliui – 0,1 % esant visoms tikrintoms debito reikšmėms. Tuo tarpu tūriniam vandens skaitikliui ši įtaka beveik nebuvo juntama.