ÁVADASEr kiø per ne ða mos li gos yra di dë jan ti vi suo me nës svei katos pro ble ma. Yra þi no ma, kad er kës ga li per neð ti iki 16 skir tin gø in fek ci niø su kë lë jø [1]. Er ki nis en ce fa litas (EE) yra vie na ið svar biau siø vi ru si niø þmo gaus cen trinës ner vø sis te mos in fek ci jø, ku rià su ke lia er ki nio en ce fali to vi ru sas (EEV). Þmo nëms daþ niau ke liau jant, EE ta po glo ba lia pro ble ma. To dël, áta riant cen tri nës ner vø sis te mos in fek ci jà, EE tu ri bû ti átrauk tas á di fe ren ci nae diag nos ti kà ne tik as me nims, gy ve nan tiems en de mi në se zo no se, bet ir kelia vu siems á di des nës ri zi kos re gio nus. Ri zi ka su sirg ti EE ke lio nës me tu pri klau so nuo se zo no, ap sau gos prie mo niø nau do ji mo si, ne pa ste ri zuo to pie no pro duk tø var to ji mo [2]. Nors li gos pre ven ci jai yra su kur tos efek ty vios ir sau gios vak ci nos, pas ta rai siais de ðimt me èiais ste bi mas di de lis serga mu mo pa di dë ji mas vi sa me pa sau ly je, ypaè Lie tu vo je Lie tu va yra en de mi nis er kiø pla ti na mø li gø re gio nas dël di de lio mið kin gu mo (treè da lá Lie tu vos te ri to ri jos su da ro mið kai), di dë jan èio ne dir ba mø þe miø plo to ir er këms veistis pa lan kiø kli ma to sà ly gø [5]. EPIDEMIOLOGIJAEEV pri klau so Flavivirus gen èiai, Fla vi vi ri dae ðei mai. Erkiø per ne ða mi ir þmo gui pa vo jin gi vi ru sai yra dar va di nami ti bo vi ru sais (angl. tick borne vi rus). Vi ru sai, to kie kaip Oms ko he mo ra gi nës karð ti nës vi ru sas Si bi re, Ky a sa nu ro Fo res to li gos vi ru sas In di jo je, Alk hur ma vi ru sas Sau do Ara bi jo je, yra gi mi nin gi EEV. Lou pin go li gos vi ru su Jung ti në je Ka ra lys të je uþ si kre èia avys, ta èiau re gist ruo ti pa na ðûs á EE su sir gi mai þmo nëms, dir ban tiems su vi ru su uþ krës tais gy vû nais (la bo ran tams, ve te ri na rams, më si ninkams). Jung ti në se Ame ri kos Vals ti jo se ir Ru si jo je pas taruo ju me tu ëmë dau gë ti Po wa sa no vi ru so su kel tø su sir gimø [6]. Pir mà kar tà EEV bu vo ið skir tas 1937 m. [6]. EEV ið gy ven ti rei ka lin gi du skir tin gi ðei mi nin kai -er kës ir stubu ri niai gy vû nai. Uþ si krë tu sios er kës per duo da vi ru sà svei koms er këms ir stu bu ri niams gy vû nams, ku rie rei kalin gi uþ krës ti EEV svei kas er kes jø mai ti ni mo si me tu [7]. San trau ka. Pas ta ruo sius me tus re gist ruo ja mas di dë jan tis er ki nio en ce fa li to (EE) su sir gi mø skai èius ir ste bi mas er ki nio en ce fa li to vi ru so (EEV) pli ti mas á nau jas te ri to ri jas. Prie þas tys ðiai pa sau li nei ten den ci jai -po pu lia rë jan tis po il sis gam to je, au gan tys tu ris tø srau tai á aukð tos ri zi kos zo nas, taip pat ge rë jan ti EE diag nos ti ka. Lie tu va yra vie na ið ke liø Eu ro pos ða liø, kurio se uþ fik suo ja ma dau giau sia EE at ve jø. 2016 m. Lie tu vo je re gist ruo ta dvi gu bai dau giau EE at ve jø nei 2015 m. EEV þmo nëms ga li su kel ti sun kiø neu ro lo gi niø simp to mø ir lie ka mø -jø reið ki niø. Diag nos ti kà sun ki na spe...

Įvadas. Nustatyta, kad sergamumas erkiniu encefalitu (EE) Lietuvoje 2016 m. padvigubėjo ir yra vienas didžiausių Europoje. Šio tyrimo tikslas išsiaiškinti ir įvertinti I–IV kursų medicinos studentų požiūrį ir žinias apie EE sergamumą Lietuvoje, riziką susirgti, komplikacijas, gydymą, naudojamas prevencijos priemones ir informacijos apie erkių platinamų ligų sklaidą. Tiriamieji ir tyrimo metodai. Atlikta anoniminė anketinė apklausa, kurioje dalyvavo 404 studentai, besimokantys Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto I–IV kursuose (amžius vid. – 20,7 ± 1,56 m., 17–30 m.) Anketą sudarė 21 pusiau uždaras klausimas: 6 klausimai apie EE sergamumą, komplikacijas ir gydymą, 9 klausimai apie erkių platinamų ligų prevencines priemones ir 2 klausimai apie informacijos šaltinius ir sklaidą. Rezultatai. EE, kaip erkių platinamą ligą, įvardijo 397 (98,3 %), Laimo boreliozę (LB) – 382 (94,6 %) respondentai. Kad sergamumas EE Lietuvoje didelis (> 11/100 tūkst. gyv. per metus), žinojo 58 (14,4 %) studentai, 159 (39,4 %) atsakė, kad vidutinis (2–10/100 tūkst. gyv. per metus). Dažniausios įvardintos EE komplikacijos buvo paralyžius, parezė – 327 (80,9 %). Efektyviausia prevencine priemone 237 (58,7 %) studentai įvardijo skiepus. Pasiskiepijusių nuo EE buvo 169 (41,8 %). Teigiančių, kad galimas tik simptominis gydymas, buvo 106 (26 %). 113 (28,0 %) studentų nuomone, žmonės apie erkių platinamas ligas yra pakankamai informuoti, o 193 (47,8 %) manė, kad dėmesio skiriama per mažai. 219 (54 %) studentų pagrindiniu šaltiniu apie EE įvardijo žiniasklaidą. Išvados. Tik 14,4 % studentų žinojo, kad sergamumas EE Lietuvoje yra didelis, o ne vidutinis. Beveik visi sutiko, kad EE sukelia ilgalaikių komplikacijų, bet tik kas ketvirtas žinojo, kad gydymas yra tik simptominis. Dauguma studentų atsakė, kad vakcinacija yra efektyviausia prevencijos priemonė, beveik pusė respondentų nurodė, kad yra pasiskiepiję nuo EE. Kas antras studentas teigė, kad visuomenė nėra pakankamai informuota apie erkių platinamas ligas.