Background and objectives: Treatment of a prosthetic vascular graft infection (PVGI) remains a challenging problem in vascular surgery. The aim of this study was to design a novel rat model for treatment of peripheral vascular prosthesis infection caused by Staphylococcus aureus (S. aureus) and to determine the efficacy of different antiseptic solutions in suppressing or eradicating infection from the wound and the graft material itself. Materials and methods: A piece of Dacron vascular prosthesis was surgically implanted at the dorsum of 48 Wistar rats and the wounds were infected with 5 McFarland standard inoculum of S. aureus. Suppurating wounds were daily irrigated with different antiseptic solutions: octenidine dihydrochloride, povidone-iodine, chlorhexidine digluconate, and sterile saline. The antimicrobial action of antiseptics was defined according to their capability to eradicate bacteria from the graft surroundings and bacteriological examination of the graft itself. Extended studies on wound microbiology, cytology, and histopathology were performed with an additional group of 10 rats, treated with the most effective antiseptic-octenidine dihydrochloride. Results: Four-day treatment course with octenidine, povidone-iodine, and chlorhexidine resulted in 99.98% (p = 0.0005), 90.73% (p = 0.002), and 65.97% (p = 0.004) decrease in S. aureus colonies in wound washouts, respectively. The number of S. aureus colonies increased insignificantly by 19.72% (p = 0.765) in control group. Seven-day treatment course with octenidine eradicated viable bacteria from nine out of 10 wound washouts and sterilized one vascular graft. Conclusions: A reproducible rat model of PVGI with a thriving S. aureus infection was designed. It is a first PVGI animal model where different antiseptic solutions were applied as daily irrigations to treat peripheral PVGI. Seven-day treatment with octenidine eradicated bacteria from the wound washouts for 90% of rats and one vascular graft. Further studies are needed to investigate if irrigations with octenidine could properly cure vascular bed from infection to assure a successful implantation of a new synthetic vascular substitute.

Reikšminiai žodžiai: toninė ribinė audiometrija, ypač aukštų dažnių audiometrija, klausos sutrikimas, triukšmas. Darbo tikslas. Įvertinti trumpos triukšmo ekspozicijos įtaką klausos sutrikimų atsiradimui naudojant toninę ribinę ir ypač aukštų dažnių audiometriją. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrime dalyvavo 20 studentų (tirta 40 ausų). Tiriamiesiems atliktos toninė ribinė (0,125–8 kHz) ir ypač aukštų dažnių (8–16 kHz) audiometrijos: prieš ir per 24 val. po triukšmo (110–125 dB) ekspozicijos. Atlikta anketinė apklausa iš 18 klausimų. Statistiniai skaičiavimai atlikti „Microsoft Excel“ programa. Rezultatai. Tirta 45 proc. vaikinų, 55 proc. merginų, vidutinis amžius – 23,2±1,3 metų. Ypač aukštų dažnių audiometrijos klausos slenksčių vidurkiai: prieš triukšmą 10,8 ± 14,8 dB, po triukšmo 12,6 ± 13,5 dB (p < 0,05). Daugiau nei 3 valandas triukšme praleidusių asmenų (40 proc.) ypač aukštų dažnių audiometrijos rezultatų vidurkiai: prieš triukšmą 5,4 ± 9,9 dB, po triukšmo 7,7 ± 9,4 dB, (p < 0,05). Moterims pastebėtas klausos pablogėjimas 8–16 kHz diapazone (prieš triukšmą 10,6 ± 14,9 dB, po triukšmo 13 ± 13,8 dB) (p < 0,05). Vyrų ypač aukštų dažnių klausos slenksčių vidurkiai: prieš triukšmą 11 ± 14 dB, po triukšmo 12,1 ± 13,3 dB (p > 0,05). Po triukšmo ekspozicijos 65 proc. studentų jautė subjektyvius klausos sutrikimus. Jiems 8–16 kHz dažniuose pastebėtas klausos slenksčių pakilimas (p < 0,05): prieš triukšmą 11,7 ± 16,1 dB, po triukšmo 13,5 ± 15 dB. Išvados. Ypač aukštų dažnių audiometrijos metodu nustatytas statistiškai patikimas klausos pablogėjimas po trumpos triukšmo ekspozicijos. Toninėje ribinėje audiometrijoje statistiškai patikimų klausos slenksčio pokyčių nebuvo rasta. Daugiau nei 3 valandas triukšme praleidusių asmenų klausos slenksčių pokyčio intervalai ypač aukštų dažnių diapazone yra didesni nei buvusių trumpiau. Moterims pastebimas ryškesnis klausos pablogėjimas nei vyrams. Asmenims, subjektyviai jautusiems klausos sutrikimus po triukšmo, audiometrinio tyrimo metu buvo nustatytas klausos slenksčio pakilimas.