Aim. To compare the impact of the time and method of diagnosis on gestational diabetes mellitus (GDM) in women who gave birth at the Hospital of the Lithuanian University of Health Sciences (LUHS) Kauno klinikos. Methods. A retrospective study was performed using data from the Department of Obstetrics and Gynecology of the LUHS Birth Registry to analyze the data of women who gave birth and had GDM in 2020–2021. The subjects were divided based on the type of diagnosis: GDM was diagnosed either at the first antenatal visit when fasting plasma glycemia (FPG) was ≥5.1 mmol/L (early diagnosis group) or after OGTT at 24 + 0 − 28 + 6 weeks of gestation when at least one pathological glycemic index was observed: fasting glycemia 5.1–6.9 mmol/L or 1-h glycemia ≥10.0 mmol/L or 2 h glycemia 8.5–11.0 mmol/L (late diagnosis group). The results were processed using IBM SPSS. Results. The early diagnosis group had 1254 (65.7%) women, the late diagnosis group had 654 (34.3%). More primigravida women were in the late diagnosis group (p = 0.017) while more multigravida were in the early diagnosis group (p = 0.033). The early diagnosis group had more obese women (p = 0.001), including those with a BMI > 40 (p = 0.001). In the early diagnosis group, GDM was more frequently diagnosed in women who gained <11 kg (p = 0.005), while in the late diagnosis group—>16 kg (p = 0.001). FPG was higher in the early diagnosis group (p = 0.001). Glycemia was more commonly corrected with lifestyle changes in the late diagnosis group (p = 0.001), and with additional insulin therapy in the early diagnosis group (p = 0.001). Polyhydramnios and preeclampsia were more common in the late diagnosis group (p = 0.027 and p = 0.009). There were more large-for-gestational-age neonates in the late diagnosis group (p = 0.005). Macrosomia was more common in the late diagnosis group (p = 0.008). Conclusions. GDM is more commonly diagnosed with OGTT in primigravida women. Higher pregestational weight and BMI has an impact on the early diagnosis of GDM and need for insulin therapy with lifestyle changes. Late diagnosis of GDM is connected with obstetric complications.

Seksualinė sveikata po gimdymo turi neabejotiną reikšmę ne tik moters, bet ir poros fizinei, emocinei, psichinei ir socialinei gerovei. Lytinis aktyvumas po gimdymo yra svarbi, gana dažnai moksliniuose straipsniuose analizuojama problema, tačiau klinikinėje praktikoje, o neretai ir poros gyvenime, aptariama ir sprendžiama vis dar per mažai. Straipsnyje aptariami lytinio gyvenimo po gimdymo iššūkiai, galima gimdymo būdo arba gimdymo traumų įtaka lytinio gyvenimo aktyvumui bei apžvelgiami galimi pagalbos būdai porai.

Tyrimo tikslas. Įvertinti bei palyginti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – Kauno klinikų) Akušerijos ir ginekologijos klinikoje gimdžiusių ir nėščiųjų diabetu (ND) sirgusių moterų ND nustatymo laiko ir metodų ryšį su nėštumo ir gimdymo eiga bei baigtimis. Tyrimo metodai. Retrospektyviojo tyrimo metu analizuoti 880 2020 m. gimdžiusių ir ND sirgusių moterų duomenys. Duomenys rinkti iš Gimdymų registro, Nėščiųjų kortelių (forma F113/a) bei Gimdymo istorijų (forma Nr. 096/1). Pagal ND diagnozavimo laiką ir metodą tiriamosios suskirstytos į dvi grupes: ND diagnozuotas pirmo antenatalinio vizito metu, kai veninės kraujo plazmos glikemija nevalgius ≥ 5,1 mmol/l (ankstyvos diagnozės grupė), arba atlikus GTM 24+0–28+6 nėštumo savaitę, kai rastas bent vienas patologinis glikemijos rodiklis: glikemija nevalgius 5,1–6,9 mmol/l, glikemija po 1 val., išgėrus 75 g gliukozės, ≥ 10,0 mmol/l, glikemija po 2 val. 8,5–11,0 mmol/l (vėlyvos diagnozės grupė). Rezultatai apdoroti ir susisteminti naudojantis „MO Excel“ ir „IBM SPSS Statistics 27.0“ programomis. Naudoti chi kvadrato (χ2) ir Stjudento (t) testai, rezultatai laikyti reikšmingais, kai p < 0,05. Rezultatai. Ankstyvos ND diagnozės grupę sudarė 557 (63,3 proc.), vėlyvos diagnozės grupę – 323 (36,7 proc.) nėščiosios. Pirmą kartą nėščių ir gimdančių moterų dažniau nustatyta vėlyvos diagnozės grupėje (p = 0,049 ir p = 0,031). Ankstyvos diagnozės grupėje buvo daugiau nutukusių moterų (p = 0,047) ir kai KMI > 40 (p = 0,021). Ankstyvos diagnozės grupėje ND dažniau diagnozuotas priaugusioms < 11 kg (p = 0,002), vėlyvos diagnozės grupėje > 16 kg (p = 0,001). Glikemija nevalgius aukštesnė ankstyvos diagnozės grupėje (p = 0,017). Glikemija koreguota gyvensenos pokyčiais dažniau vėlyvos grupės moterims (p = 0,014), gyvensenos pokyčiais ir insulinoterapija – ankstyvos diagnozės grupės moterims (p = 0,007). Polihidramnionas ir preeklampsija dažniau nustatyta vėlyvos diagnozės grupės moterims (p = 0,010 ir p = 0,032). Per didelių pagal nėštumo laiką naujagimių daugiau pasitaikė vėlyvos diagnozės grupėje (p = 0,028). Makrosomija dažniau nustatyta vėlyvos diagnozės grupėje (p = 0,016). Gimdymas dažniau sužadintas vėlyvos diagnozės grupėje (p = 0,003). Išvados. ND dažniau nustatomas, atliekant GTM pirmą kartą nėščioms ir pirmą kartą gimdančioms moterims. Didesnis pregestacinis svoris ir KMI susijęs su ankstyva ND diagnostika bei insulinoterapijos poreikiu. Nėštumo ir gimdymo komplikacijas dažniau patiria nėščiosios, kurioms ND nustatytas vėlyvuoju laikotarpiu, atlikus GTM.