Introduction: We performed a real-life clinical study to identify the main indications for the prescription of short-course treatment with systemic glucocorticosteroids (GCS) for steroid naive children with acute virus-induced wheezing as well as to analyze the influence of such treatment on patients' serum cortisol level, other blood tests results and the length of stay in the hospital. Material and methods: The data of 44 patients who had acute wheezing, had no bacterial infection and were otherwise healthy were analyzed: 26 children received treatment with GCS and 18 children did not. Full blood count, biochemistry tests (Na, K, glucose) and blood cortisol levels of all patients were analyzed during treatment. Results: The main indications for the short-term administration of systemic GCS were increased work of breathing, recurrent wheezing, clinical signs of atopy and a family history of asthma. Systemic GCS increased a sodium concentration (p = 0.014), decreased a cortisol level (p = 0.038), leukocyte (p = 0.043), neutrophil (p = 0.045), and eosinophil (p < 0.001) count in blood serum. The major reduction in the eosinophil count was observed in allergic children (p = 0.023). Older age was a risk factor for cortisol suppression (p = 0.018). The average length of stay in the hospital was longer in the intervention group (p = 0.039). Conclusion: Even short-course treatment with systemic GCS decreases the serum cortisol level and has a significant effect on other blood tests results. Systemic GCS used for acute virus-induced wheezing treatment did not prove to reduce the average length of stay in the hospital. Objective criteria for initiation of such treatment are still lacking, which might consequently lead to the overuse of corticosteroids.

Tikslas – išanalizuoti vaikams įtariamų kvėpavimo sutri­kimų miego metu paplitimą Kauno miesto vaikų populia­cijoje ir įvertinti jų sąsajas su galimais rizikos veiksniais. Metodika. Į tyrimą įtraukti 2-18 m. amžiaus 385 tiria­mieji. Atlikta anoniminė anketinė apklausa, kurią sudarė dvi dalys: 1) atviro ir uždaro tipo klausimai apie vaiko amžių, lytį, miego įpročius, lėtines ligas, vartojamus me­dikamentus ir 2) Mičigano universiteto mokslininkų su­kurtas Vaikų miego klausimynas. Tiriamieji, Vaikų miego klausimyne surinkę ≥8 teigiamų atsakymų, buvo priski­riami vaikų, kuriems įtariami kvėpavimo sutrikimai miego metu, grupei. Atlikta šios tiriamosios grupės analizė ir nustatytos sąsajos su galimais rizikos veiksniais. Rezultatai. Į tyrimą buvo įtraukti 385 respondentai, iš kurių 121 (31,4 proc.) įtarti kvėpavimo sutrikimai miego metu. Šių tiriamųjų pasiskirstymas amžiaus grupėse sta­tistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0,675). Kvėpavimo sutrikimai miego metu statistiškai reikšmingai dažniau įtarti mergaitėms, negu berniukams (p<0,001). Vaikai, ku­riems įtarti kvėpavimo sutrikimai miego metu, peršalimo ligomis vidutiniškai sirgo dažniau (atitinkamai 2,32 k/m. ir 1,4 k/m.). Statistiškai reikšmingai dažniau kvėpavimo sutrikimai miego metu įtarti vaikams, kurių padidėjusios tonzilės ir adenoidai (p=0,041), serga endokrininėmis (p<0,001) ir psichinėmis ligomis (p=0,003). Išvados. Naudojant Vaikų miego klausimyną, kvėpavimo sutrikimai miego metu įtarti 31,4 proc. Kauno miesto vaikų. Visose amžiaus grupėse kvėpavimo sutrikimai miego metu tikėtini vienodai, tačiau mergaitėms įtariami dažniau. Padidėjusios tonzilės ar adenoidai, psichikos ir endokrininės ligos – dažniausi vaikų kvėpavimo sutrikimų miego metu rizikos veiksniai.

No abstract

The Bacille Calmette-Guérin (BCG)-induced osteomyelitis is an extremely rare systemic adverse reaction after BCG vaccination in immunocompetent children and the correct diagnosis is frequently missed. We present 4 clinical cases of BCG-induced osteomyelitis reported over a 10-year period in a high-TB incidence country Lithuania. A brief review of clinical, management and treatment features of the disease is given.