Perforation is second most common complication of peptic ulcers with mortality rate ranging from 3 to 30 %. For best outcomes this condition must be diagnosed and managed as soon as possible. Objectives and methods. The aim of this study was to present our clinical experience in managing perforated peptic ulcers. Retrospective data analysis of patients treated for perforated peptic ulcers from year 2015 to 2017 was performed. Statistical data analysis was carried out using the SPSS 20.0 software. Results. 90 patients were treated for perforated peptic ulcers. The female and male ratio was 1:1.25 with the mean patient age of 61.60±19.42 years. There were no more data from 16 patients. The average hospital stay was 12.89±13.31 days. 11% of the patients had type I, 49% – type II, 24% – type III, 5%- type IV, 11% – type V ulcer according to modified Johnson classification. 91% underwent ulcerorrhaphy, 4% -Billroth type I surgery, 2% – Billroth type II surgery and 1% had atypic resection. 84% of surgeries were performed with laparotomic approach, 12% – laparos-copically, 4% had a conversion. The mean duration of the operation was 85.2±4.64 minutes. The average Mannheim Peritonitis Index between the patients was 17.135±7.36. 24% of patients with perforated peptic ulcer died. Statistically significant correlation was observed between the Mannheim Peritonitis Index and mortality (r=0.640; p<0.05), age and mortality (r=0.459; p<0.05) and between age and Mannheim Peritonitis Index (r=0.740; p<0.05). Conclusion. During the period from 2015 to 2017 90 patients were treated for PPU. Half of the patients had type II ulcer localization according to modified Johnson classification. Simple closure was performed for 91% of the patients, 84% of all surgeries were performed with an open approach. Statistically significant correlation was found between Mannheim Peritonitis Index and mortality, age and mortality and between age and Mannheim Peritonitis Index. No significant correlation was observed between the approach and the outcome. There could be a bigger role in laparascopic surgery treating PPU. It is important for clinicists to consider about PPI for treatment when prescribing NSAIDs, especially in elderly and hospitalized patients in order to avoid peptic ulcers and its complications.

PPP sindromas – pankreatito ir jo sukeltų ekstrapankreatinių simptomų kompleksas, pasireiškiantis panikulitu, poliartritu ir kaulų čiulpų nekroze. Pristatomas klinikinis atvejis, kai pacientui, sergančiam ūminiu pankreatitu, ligos eigoje atsirado retai pasitaikantis ir diagnozuojamas ekstrapankreatinių simptomų kompleksas: odos bėrimas, lydimas čiurnų, riešo, kelio sąnarių uždegimo su kaulų čiulpų nekroze. Ši patologija patvirtinta magnetinio rezonanso tomografijos tyrimu. Taikant adekvatų ūmaus pankreatito bei jo komplikacijų (fistulės, kasos pseudocistos) chirurginį gydymą stebėta teigiama pakitimų (bėrimų, kaulų ir sąnarių pažeidimų, laboratorinių tyrimų) dinamika. Taikant adekvatų ūmaus pankreatito gydymą stebėta teigiama pakitimų (bėrimų, kaulų ir sąnarių pažeidimų) dinamika.

Naujagimiui įtarta įgimta citomegaloviruso infekcija dėl mažo gestacinio svorio, geltos, padidėjusios ke­penų fermentų koncentracijos, trombocitopenijos ir klausos sutrikimo kairėje. Diagnozė patvirtinta PGR metodu. Pradėtas antivirusinis gydymas i/v ir p/o. Gaunamas teigiamas atsakas į priešvirusinį gydymą - viremija dinamikoje mažėja.

Darbo tikslas. Ištirti ir įvertinti hospitalinį miršta­mumą dėl ūmaus miokardo infarkto. Medžiaga ir tyrimo metodai. Tęstinis tyrimas vyk­dytas 2006-2017 m. Analizuotos visų 1284 pacientų, sirgusių ūmiu ir pakartotiniu miokardo infarktu ir gy­dytų Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, gydymo stacionare ligos istorijos. Pacientai tirti pagal lytį, amžių, užimtumą, gyvena­mąją vietą, šalutines ligas. Tirtos mirštamumą galėjusios veikti priežastys-or­ganizacinės vadybinės bei sveikatos priežiūros (dia­gnostinės gydymo ir kt.), analizuoti 2006-2011 m. ir 2012-2017 m. duomenys. Rezultatai. Iš tirtų 1284 pacientų, sirgusių ūmiu ir pa­kartotiniu miokardo infarktu, mirė 284 (22,1 proc.), kuriems iki autopsijos buvo nustatyta miokardo infarkto pagrindinė diagnozė ir mirties priežastis. Patikslinus diagnozę po autopsijos, nustatyta, kad pagrindinė diagnozė ir mirties priežastis miokardo infarktas buvo 249 (19,4 proc.) pacientams. Analizuojant mirštamumą dėl miokardo infarkto, kaip pagrindinės mirties priežasties, atskirais periodais, 2012-2017 m. jis sumažėjo palyginus su 2006-2011 m. 9,0 proc. (nuo 25,6 proc. iki 16,6 proc.). Išvados. Didesnį mirštamumą dėl miokardo infarkto daugiaprofilinėse ligoninėse lemia sunkios, ūmios ir lėtinės šalutinės ligos, nepatikslintos statistinės atas­kaitos, hiperdiagnostika.

Dieulafoy pažeidimas (DP) yra 1–2 % kraujavimo iš viršutinio virškinamojo trakto atvejų priežastis. Dėl šiai patologijai būdingo nepastovaus kraujavimo tiksliai diagnozei nustatyti gali prireikti pakartotinio endoskopinio tyrimo ar net angiografijos. Pristatomas klinikinis atvejis – pacientei lėtinės anemijos priežastis nustatyta tik per pakartotinį endoskopinį tyrimą, kai pastebėtas aktyvus kraujavimas iš dvylikapirštės žarnos kraujagyslių defekto. Kombinuojant medikamentinį gydymą ir šiuolaikines invazinio kraujavimo stabdymo procedūras, atlikta sėkminga hemostazė.