Glyphosate is a broad spectrum weed resistant herbicide. Glyphosate may pose negative impact on land ecosystems because of wide broad usage and hydrofilic characteristic. The aim of this study was to investigate negative effects of glyphosate on soil invertebrate organisms (earthworm Eisenia fetida). The duration of experiment was 8 weeks. The range of the test concentrations of glyphosate were: 0,1, 1, 5, 10, 20 mg/kg. To investigate the glyphosate impact on earthworm Eisenia fetida the following endpoints were measured: survival, reproduction and weight. The exposure to 20 mg/kg glyphosate has led to the 100% mortality of earthworms. Glyphosate has led to decreased E. fetida reproduction, the cocoons were observed only in the lowest concentration (0,1 mg/kg). In general: long-term glyphosate toxicity to earthworms (E. fetida) may be significant. Glifosatas yra herbicidas, plačiai naudojamas piktžolėms naikinti. Dėl masinio ir netinkamo naudojimo bei didelio tirpumo vandenyje glifosatas turi įtakos sausumos ekosistemoms. Eksperimento tikslas – įvertinti skirtingų glifosato koncentracijų poveikį žieduotosioms kirmėlėms (kompostiniam sliekui Eisenia fetida L.). Tyrimas buvo vykdomas 8 savaites. Eksperimento metu buvo naudotos 0,1, 1, 5, 10, 20 mg/kg glifosato koncentracijos dirvožemyje. Glifosato poveikio kompostiniams sliekams E. Fetida įvertinti buvo tirti augimo, mirtingumo ir reprodukcijos rodikliai. Eksperimento metu nustatyta, jog didelės glifosato koncentracijos letaliai veikė kompostinį slieką. Esant didžiausiai 20 mg/kg koncentracijai, sliekų mirtingumas jau pirmąją savaitę buvo 100 %. Didėjanti glifosato koncentracija mažino kompostinio slieko E. fetida svorio prieaugius bei neigiamai veikė sliekų reprodukciją, kokonai užfiksuoti tik esant mažiausiai koncentracijai. Eksperimento pabaigoje nustatyta tendencija – kuo ilgesnis glifosato ekspozicijos laikas, tuo didesnė žala daroma dirvožemio bestuburiams (Eisenia fetida).

Didelis kiekis atliekų vis dar keliauja į sąvartynus ir tai daugelyje šalių išlieka vienu iš pagrindinių atliekų šalinimo būdų. Lietuvoje tiek veikiančių, tiek uždarytų sąvartynų stebėjimas apsiriboja tik sąvartynų monitoringo programoje nurodytais dujų, filtrato ir požeminio vandens tyrimais, tačiau nėra gamtinės aplinkos tyrimų. Išorinės aplinkos stebėsena svarbi norint ištirti galimą sąvartynų poveikį aplinkai. Tyrimams pasirinkti objektai – veikiantis regioninis Kazokiškių ir uždarytas – Kariotiškių sąvartynai. Mėginiai imti 20 m atstumu už sąvartyno teritorijos visomis pasaulio šalių kryptimis – Š, ŠR, R, PR, P, PV, V, ŠV. Pasirinkti tiriamieji objektai – kerpės ir samanos. Biomonitoriuose nustatyti sunkieji metalai – Sr, Mn, Cr. Mėginių ėmimo taške buvo sudaryti du tinkleliai. Pirmasis – 10×50 cm ant pasirinkto medžio kamieno, paimti kerpių bandiniai. Antrasis – 25×25 cm ant dirvožemio paviršiaus, po pasirinkto medžio laja, paimti samanų bandiniai. Kontroliniai ėminiai imti iš Elektrėnų rajone esančio Veprių botaninio draustinio. Sunkiųjų metalų tyrimas buvo atliekamas remiantis rentgeno fluorescencinės spektrometrijos (XRF) analitiniu metodu. Nustatyta, jog biomonitorius, kuriame vyravo didžiausios sunkiųjų metalų koncentracijos, uždarytame Kariotiškių sąvartyne – samanos, o veikiančiame Kazokiškių sąvartyne – kerpės. Atlikus sunkiųjų metalų eksperimentinius tyrimus, matoma tendencija, jog didesnė tarša vyrauja uždarytame Kariotiškių sąvartyne. Galima daryti išvadą, kad liekamoji tarša yra didelė ir todėl dėl mažesnės atliekų kontrolės bei pavojingesnių atliekų kiekio uždaryti sąvartynai yra galimai pavojingesni nei eksploatuojami sąvartynai.