IntroductionHeterotopic pancreas is defined as pancreatic tissue without a real anatomical or vascular connection to the pancreas. It can be found in the stomach, duodenum, jejunum, ileum, Meckel’s diverticulum, colon gall bladder, umbilicus, fallopian tube, mediastinum, spleen and liver. Complications of heterotopic pancreas are inflammation, bleeding, obstruction, malignant transformation, carcinoid syndrome, jejunojejunal intussusception and ileus, but it is usually asymptomatic and diagnosed only during examinations for other diseases.Case presentationAn 81-year-old Lithuanian woman was diagnosed with caecal cancer and had undergone elective surgery. A right hemicolectomy was performed and a Meckel’s diverticulum was observed and excised. Histological results showed a poorly differentiated G3 adenocarcinoma of her large intestine and heterotopic pancreas tissue in the Meckel’s diverticulum and mesenteric adipose tissue.ConclusionsAsymptomatic heterotopic pancreas is rarely diagnosed, and usually found incidentally during surgical or diagnostic interventions. Although it has no symptoms, heterotopic pancreas found during surgical procedures should be excised.

IntroductionRecurrent laryngeal nerve injury is one of the major complications related to thyroid surgery. Intraoperative recurrent laryngeal nerve functional status monitoring is becoming a standard part of thyroid surgery. However, the current methods for intraoperative nerve functional status assessment are associated with a demand for specialized devices and increased costs.AimTo assess the validity of a new method – intraoperative laryngeal ultrasonography – for prediction of recurrent laryngeal nerve injury.Material and methodsThis prospective diagnostic test accuracy study included 112 patients undergoing thyroid surgery in Vilnius University Hospital Santaros Clinics. Neurostimulation combined with laryngeal ultrasonography and laryngeal palpation was performed intraoperatively to evaluate recurrent laryngeal nerve functional status. Recurrent laryngeal nerve injury was confirmed by laryngoscopy, which was performed on the first postoperative day and considered to be the gold standard method.ResultsData on 112 consecutive patients and 200 nerves at risk were collected. The temporary vocal cord palsy rate was 5.4% per patient and 3% per nerve at risk. No permanent palsy or bilateral injury cases were registered in the study cohort. Laryngeal ultrasound sensitivity counted per nerve at risk was 83.3%, specificity 97.2%, accuracy 96.4%, positive predictive value 62.5% and negative predictive value 99%.ConclusionsLaryngeal ultrasonography is a feasible new technique for accurate intraoperative recurrent laryngeal nerve injury evaluation.

Intraabdominal lymphangioma is rare and comprises 5% of all lymphangiomas. In adults, it is less common than in children, and because of a benign progress lymphangioma is usually asymptomatic and its diagnosis is quite difficult. However, it is recommended to extirpate lymphangioma surgically to avoid complications. There is the question if lymphangioma should be completely excised to avoid relapses. We present a case of cavernous lymphangioma in an adult male who underwent a partial resection of the tumour. After ten years of observation, there is no evidence of tumour recurrence. Key words: lymphangioma, cavernous, cysticPilvinės limfangiomos pasireiškia retai ir sudaro mažiau nei 5 % visų limfangiomų. Suaugusiesiems limfangiomos pasitaiko rečiau nei vaikams, dėl gerybinės eigos jos būna besimptomės ir sunkiai diagnozuojamos. Vis dėlto siekiant išvengti komplikacijų rekomenduojamas chirurginis limfangiomų šalinimas. Literatūroje išlieka diskusinis klausimas, ar būtina visiškai pašalinti limfangiomas siekiant išvengti jų atkryčio. Mes aprašome kaverninės limfangiomos atvejį vyrui, kuriam buvo atlikta dalinė rezekcija. Po dešimties stebėjimo metų atkryčio nerasta.

ĮžangaRektovaginalinė fistulė yra apibūdinama kaip epitelizuota nenormali jungtis tarp tiesiosios žarnos ir makšties. Ši fistulė sudaro apie 5 % visų tiesiosios žarnos ir išangės fistulių. Dažniausios rektovaginalinės fistulės atsiradimo priežastys yra gimdymotraumos, lėtinės uždegiminės žarnų ligos, žema priekinė tiesiosios žarnos rezekcija, hemorojinių mazgų ir dubens srities chirurgija. Gydymo galimybių yra daug: endorektalinis, transvaginalinis ar transperinealinis uždarymas, pažeistos vietos rezekcija,gydymas autologinėmis kamieninėmis ląstelėmis, fistulės drenavimas ar graciloplastika. Esant žemai rektovaginalinei fistulei, Martius lopas yra tinkamas pasirinkimas dėl gerų pooperacinių rezultatų bei mažo donorinės vietos kosmetinio irfunkcinio pažeidimo.Klinikinis atvejisPacientei buvo diagnozuotas žemas tiesiosios žarnos navikas ir po neoadjuvantinės chemoradioterapijos atlikta priekinė tiesiosios žarnos rezekcija bei suformuota prevencinė ileostoma. Tos pačios hospitalizacijos metu ileostoma uždaryta. Pooperaciniu laikotarpiu atsirado rektovaginalinė fistulė. Tuomet pacientė gavo adjuvantinę chemoterapiją. Po jos atlikta graciloplastika ir suformuota ileostoma. Po dviejų mėnesių rektovaginalinė fistulė vėl pasikartojo. Dėl rektovaginalinės fistulėsrecidyvo alikta Martius lopo operacija. Praėjus mėnesiui po operacijos, apžiūrėdamas pacientę chirurgas rektovaginalinės fistulės recidyvo nerado.IšvadosMartius lopo technika naudojant riebalinio audinio lopą yra tinkamas pasirinkimas gydant rektovaginalines fistules.Reikšminiai žodžiai: rektovaginalinė fistulė, Martius lopasThe Martius flap for repair of low rectovaginal fistula: a case reportDonatas Danys, Narimantas Evaldas Samalavičius, Gytis Žaldokas, Edgaras Smolskas BackgroundRectovaginal fistula is defined as an epitheliumlined abnormal communication between the rectum and the vagina. It is reported to represent approximately 5% of all anorectal fistulas. The most common causes of rectovaginal fistulas are obstetric traumas, chronic inflammatory bowel diseases, low anterior rectal resection, hemorrhoid and pelvic surgery. There are many treatment options, such as endorectal, transvaginal or transperineal closure, resection of the affected part, treatment with autologous stem cells, seton drainage or graciloplasty. For low fistulas, the Martius flap is referred to as an excellent choice of tissue transfer with no functional and low cosmetic deficit of the donor site.Case reportA patient was diagnosed with low rectal cancer and after neoadjuvantive chemoradiotherapy underwent anterior rectal resection. Preventive ileostomy was made. Later, due to the fluent postoperative progress, ileostomy closure was performed. In the postoperative period, a rectovaginal fistula occurred. Then, the patient was given adjuvantive chemotherapy. After that, graciloplasty for the rectovaginal fistula and ileostomy were performed. After two months, a rectovaginal fistula occurred again, and the Martius flap repair was performed.ConclusionThe Martius flap technique using a fat pad flap is a decent choice for low rectovaginal fistulas. A well vascularised interposition flap between the vagina and the rectum gives good results.Key words: rectovaginal fistula, the Martius flap

ĮžangaRektovaginalinė fistulė yra apibūdinama kaip epitelizuota nenormali jungtis tarp tiesiosios žarnos ir makšties. Ši fistulė sudaro apie 5 % visų tiesiosios žarnos ir išangės fistulių. Dažniausios rektovaginalinės fistulės atsiradimo priežastys yra gimdymotraumos, lėtinės uždegiminės žarnų ligos, žema priekinė tiesiosios žarnos rezekcija, hemorojinių mazgų ir dubens srities chirurgija. Gydymo galimybių yra daug: endorektalinis, transvaginalinis ar transperinealinis uždarymas, pažeistos vietos rezekcija,gydymas autologinėmis kamieninėmis ląstelėmis, fistulės drenavimas ar graciloplastika. Esant žemai rektovaginalinei fistulei, Martius lopas yra tinkamas pasirinkimas dėl gerų pooperacinių rezultatų bei mažo donorinės vietos kosmetinio irfunkcinio pažeidimo.Klinikinis atvejisPacientei buvo diagnozuotas žemas tiesiosios žarnos navikas ir po neoadjuvantinės chemoradioterapijos atlikta priekinė tiesiosios žarnos rezekcija bei suformuota prevencinė ileostoma. Tos pačios hospitalizacijos metu ileostoma uždaryta. Pooperaciniu laikotarpiu atsirado rektovaginalinė fistulė. Tuomet pacientė gavo adjuvantinę chemoterapiją. Po jos atlikta graciloplastika ir suformuota ileostoma. Po dviejų mėnesių rektovaginalinė fistulė vėl pasikartojo. Dėl rektovaginalinės fistulėsrecidyvo alikta Martius lopo operacija. Praėjus mėnesiui po operacijos, apžiūrėdamas pacientę chirurgas rektovaginalinės fistulės recidyvo nerado.IšvadosMartius lopo technika naudojant riebalinio audinio lopą yra tinkamas pasirinkimas gydant rektovaginalines fistules.Reikšminiai žodžiai: rektovaginalinė fistulė, Martius lopasThe Martius flap for repair of low rectovaginal fistula: a case reportDonatas Danys, Narimantas Evaldas Samalavičius, Gytis Žaldokas, Edgaras Smolskas BackgroundRectovaginal fistula is defined as an epitheliumlined abnormal communication between the rectum and the vagina. It is reported to represent approximately 5% of all anorectal fistulas. The most common causes of rectovaginal fistulas are obstetric traumas, chronic inflammatory bowel diseases, low anterior rectal resection, hemorrhoid and pelvic surgery. There are many treatment options, such as endorectal, transvaginal or transperineal closure, resection of the affected part, treatment with autologous stem cells, seton drainage or graciloplasty. For low fistulas, the Martius flap is referred to as an excellent choice of tissue transfer with no functional and low cosmetic deficit of the donor site.Case reportA patient was diagnosed with low rectal cancer and after neoadjuvantive chemoradiotherapy underwent anterior rectal resection. Preventive ileostomy was made. Later, due to the fluent postoperative progress, ileostomy closure was performed. In the postoperative period, a rectovaginal fistula occurred. Then, the patient was given adjuvantive chemotherapy. After that, graciloplasty for the rectovaginal fistula and ileostomy were performed. After two months, a rectovaginal fistula occurred again, and the Martius flap repair was performed.ConclusionThe Martius flap technique using a fat pad flap is a decent choice for low rectovaginal fistulas. A well vascularised interposition flap between the vagina and the rectum gives good results.Key words: rectovaginal fistula, the Martius flap