Anotacija. Modernios demokratijos kokybę pagrindžia aktyvus piliečių dalyvavimas priimant politinius sprendimus. Globalizacijos plėtra viešojoje politikoje vyksta decentralizacijos procesu: pilietinės visuomenės -politinės visuomenės galios santykių restruktūrizacija ir subnacionalinės politikos dominavimu bendruomenėje.Moksliniuose tyrinėjimuose vertinant elektroninį dalyvavimą nėra skiriama pakankamai dėmesio naujųjų medijų santykiui su socialine ir institucine struktūra atskleisti. Pakitę politinės galios santykiai komunikacijos tyrinėjimuose rodo naujus pilietinio įsitraukimo modelius. Straipsnyje pateikiama 2016 m. atlikto kokybinio tyrimo rezultatų analizė, atskleidžianti vietos valdžios socialinę patirtį apie piliečių dalyvavimą ir socialinio tinklo "Facebook" platformos specifiką, plėtojant vietos valdžios ir piliečių dialogą Lietuvos vietos savivaldoje.Raktažodžiai: politinės galios decentralizacijos procesas, įgalinimas, socialinis tinklas "Facebook", vietos savivalda. ĮvadasInformacinių technologijų pažanga ir interaktyviosios komunikacijos plėtra lėmė didėjančią informacinių ir komunikacinių technologijų sukeliamą įtaką demokratijai. Šiuolaikinės demokratijos kokybę pagrindžia aktyvus piliečių dalyvavimas, tačiau Lietuvos pilietinis dalyvavimas yra menkas. 2015 m. pilietinės galios indekso vidutinė reikšmė, kuri yra 33,4 balo iš 100 galimų, rodo stagnuojančią pilietinės galios būklę (2014 m. ši pilietinės galios indekso vidutinė reikšmė buvo 34,0 balo) [21]. Informacinėje visuomenėje vis svarbiau atskleisti naujas pilietinio dalyvavimo formas, kuriomis piliečiai galėtų įsitraukti į politinio sprendimo priėmimo procesą. Internetas yra neatsiejamas nuo piliečių kasdienės veiklos praktikų, formuojantis

Globalizacijos laikotarpiu vietos savivaldoje ėmė ryškėti politinės galios decentralizacijos proceso įtaka vietos valdžios ir piliečių politinei komunikacijai. Vykstant politinei decentralizacijai, teritorinių bendruomenių nariams bei jų išrinktiems atstovams perduodama daugiau įtakos priimant politinius sprendimus, tačiau politiniai institutai, nesuteikiantys piliečiams prieinamų būdų įsitraukti į politinių sprendimų priėmimo procesą, paskatina demokratijos deficito įsivyravimą vietos savivaldoje. Straipsnio tikslas yra atskleisti vietos valdžios (savivaldybių) ir piliečių komunikacijos specifiką socialinėse medijose. Atskleidžiant politinės galios decentralizacijos proceso įtaką vietos savivaldai, išskiriama atskaitomybės ir responsyvumo svarba formuojantis Lietuvos informacinei visuomenei. Liberalios demokratijos procedūrinių dimensijų – atskaitomybės ir responsyvumo moksliniai tyrinėjimai padeda atskleisti interesų atstovavimo galimybes priimant politinius sprendimus skaitmeninėje viešojoje erdvėje. Straipsnyje pristatoma 2015–2016 m. atlikta Lietuvos savivaldybių informacijos viešinimo strategijų socialiniame tinkle „Facebook“ kiekybinė turinio analizė. Atliekant tyrimą vertinama interakcija – viešinamos ir vartojamos informacijos santykis, padedantis atskleisti informacijos viešinimo strategijas socialiniame tinkle „Facebook“. Vertinant elektroninio dalyvavimo strategijas daugiausia dėmesio skiriama atskaitomybės ir responsyvumo kriterijams, šiuo būdu siekiama palaikyti subsidiarumo principą socialinėse medijose. Naujųjų medijų logika pasižymi abipuse komunikacija ir informacijos viešinimo operatyvumu, tačiau politinio instituto – savivaldybių skelbiama informacija yra gana formali, orientuota į vienkryptę komunikaciją. Vietos valdžia skatina piliečius įsitraukti į politinio sprendimo procesą tik tuomet, kai organizuotai viešina informaciją socialiniame tinkle „Facebook“.