Background and Objectives: Multiple sclerosis (MS) is a demyelinating disease which usually manifests as clinically isolated syndrome (CIS). Approximately 70% of patients with CIS progress to MS. Therefore, there is a pressing need to identify the most accurate predictive factors of CIS developing into MS, some of which could be a clear clinical phenotype of early MS as well as lesions in magnetic resonance imaging (MRI), pathological findings in cerebrospinal fluid (CSF) and evoked potentials (EP) tests. The problem is of outstanding importance since early MS diagnosis and treatment prevents long-term disability. The aim of our study is to analyze the factors that could influence the progression of CIS to MS. Materials and Methods: This study is a retrospective data analysis which included patients with their primary CIS diagnosis between 1st January 2015 and 1st January 2020. The prevalence and predictive value of clinical symptoms, MRI lesions, pathological CSF and EP findings were evaluated in accordance with the final diagnosis and compared between the sexes and age groups. Results: Out of 138 CIS patients, 49 (35.5%) patients progressed to MS. MS patients were more likely to have a diminished sense of vibration and proprioception (χ2 = 9.033, p = 0.003) as well as spinal cord MRI lesions (χ2 = 7.209, p = 0.007) in comparison with the non-MS group. Positive oligoclonal bands (OCBs) in CSF (χ2 = 34.859, p ≤ 0.001) and pathological brainstem auditory evoked potential (BAEP) test findings (χ2 = 10.924, p ≤ 0.001) were more prevalent in the MS group. Diminished sense of vibration and proprioception increased the risk for developing MS by 13 times (p = 0.028), whereas positive OCBs in CSF increased the risk by 100 times (p < 0.001). MS patients that were older than 50 years were more likely to exhibit positive Babinski’s reflex (χ2 = 6.993, p = 0.03), decreased muscle strength (χ2 = 13.481, p = 0.001), ataxia (χ2 = 8.135, p = 0.017), and diminished sense of vibration and proprioception (χ2 = 7.918, p = 0.019) in comparison with both younger age groups. Conclusions: Diminished sense of vibration and proprioception, spinal cord MRI lesions, positive OCBs and pathological BAEP test findings were more common among patients that developed MS. Diminished sense of vibration and proprioception along with positive CSF OCBs are predictors of CIS progressing to MS. Older patients that develop MS have more symptoms in general, such as positive Babinski’s reflex, decreased muscle strength, ataxia, and diminished sense of vibration and proprioception.

Tikslas. Tyrimo tikslas įvertinti gama peilio talamotomijos efektyvumą, stabdant tremorą sergantiesiems Parkinsono liga (PL) ir esencialiniu tremoru, kai kiti invaziniai gydymo metodai nerekomenduotini. Tiriamieji ir tyrimo metodai. Nuo 2019 m. birželio iki 2021 m. sausio dėl esencialinio tremoro ir PL sąlygoto tremoro atitinkamai atlikta 27 ir 20 vienpusių gama peilio talamotomijų. Naudojant Leksell G stereotaksinį rėmą, pagal standartizuotą metodiką, naudojant 4 mm diametro kolimatoriaus šūvį, į n.ventralis intermedius (VIM) zoną paskirta 130-140 Gy dozė. Tyrime pooperacinis vertinimas planuotas atlikti praėjus 6 ir 12 mėnesių po taikyto gydymo. Tačiau dėl besikartojančio karantino dėl COVID-19 buvo apsunkintas ligonių kontaktinis vertinimas, todėl rezultatai vertinti telefoninės apklausos metu. Iš 20 ligonių, sergančių PL, pavyko susisiekti tik su 12, iš kurių aštuoniems gydymas buvo taikytas mažiau nei prieš 6 mėnesius. Nuspręsta PL grupės ligonių gydymo rezultatų analizę atlikti po 6 mėnesių. Rezultatai. Iš 27 sergančiųjų esencialiniu tremoru telefonu pakalbinti pavyko 23 ligonius. Viena ligonė per stebėjimo laikotarpį mirė nuo COVID-19 infekcijos. Iš apklaustų 22 ligonių 16 (72 %) teigė, kad jaučia žymų tremoro rankoje sumažėjimą ar visišką jo išnykimą priešingoje, nei atlikta VIM talamotomija, pusėje. Likę 6 ligoniai (28 %) taikyto gydymo efekto iki šiol ne-jaučia. Iš 22 ligonių 4 (18 %) teigė, kad kurį laiką buvo sutrikusi koordinacija ir vargino laikinas rankos nevikrumas, kuris praėjo per kelis mėnesius. Išvados. Gama peilio talamotomija yra saugi ir efektyvi esencialinio rankų tremoro mažinimo priemonė. Pagrindiniai šio gydymo trūkumai yra kelis ar keliolika mėnesių trunkantis latencinis periodas iki pastebimo klinikinio efekto ir laikina ataksija.

Parasomnijos – grupė miego sutrikimų, pasireiškiančių neįprastu elgesiu ar judesiais prieš užmiegant, miego metu ar prieš prabudimą. Pagal ICSD-3 (International Classification of Sleep Disorders) parasomnijos klasifikuojamos į lėtojo miego (NREM) ir paradoksinio miego (REM) parasomnijas. Lėtojo miego parasomnijoms priskiriami šie fenotipai: prabudimas su sumišimu, vaikščiojimas per miegus, naktinis siaubas, seksomnija ir su miegu susijęs valgymo sutrikimas. Lėtojo miego parasomnijos yra dažnesnės vaikams ir paaugliams bei yra gerybinis, savaime praeinantis arba nemedikamentinėmis priemonėmis koreguojamas susirgimas. Paradoksinio miego parasomnijoms yra priskiriami paradoksinio miego elgesio sutrikimas, miego paralyžius ir košmariški sapnai. Paradoksinio miego elgesio sutrikimas dažnesnis vyresnio amžiaus pacientams ir yra susijęs su neurodegeneracinėmis ligomis. Parasomnijos gali reikšmingai bloginti paciento ir jo partnerio gyvenimo bei miego kokybę, budrumą dieną, sukelti traumas. Detali miego anamnezė ir klinikinis ištyrimas turi itin svarbią reikšmę diferencinei diagnostikai tarp šių miego sutrikimų, taip pat naktinės epilepsijos priepuolių ir psichiatrinių ligų. Standartinė gydymo strategija apima bendruosius miego higienos principus ir miegančiojo bei aplinkinių saugumo užtikrinimą.

Įvadas. Pastaraisiais metais visame pasaulyje stebimas didėjantis išsėtinės sklerozės (IS) paplitimas. IS pasižymi heterogeniška klinika, taip pat IS būdingi simptomai gali pasireikšti sergant įvairiomis kitomis ligomis, kas neretai apsunkina IS diagnostiką. Vėlesnė ligos diagnozė yra siejama su didesne negalios rizika, todėl aiškus ankstyvos IS fenotipas galėtų padėti vykdyti sklandesnį ligos diagnozavimo procesą. Šio tyrimo tikslas buvo nustatyti ankstyvos IS klinikinius bruožus. Tiriamieji ir tyrimo metodai. Buvo atlikta retrospektyvinė duomenų analizė, tiriant pacientus, hospitalizuotus su šiomis TLK-10 (Tarptautinė ligų klasifikacija) diagnozėmis: G37.8 (kitos patikslintos demielinizuojančios nervų sistemos ligos) ir G37.9 (demielinizuojančios centrinės nervų sistemos ligos, nepatikslintos). Duomenys buvo rinkti nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d., įtraukiant lytį, amžių, nusiskundimus, neurologinio ištyrimo duomenis, su IS susijusius rizikos veiksnius ir galutinę diagnozę. Statistinė analizė atlikta naudojant SPSS (Statistical Package for the Social Sciences) 24.0 versiją. Chi kvadrato testas naudotas kategoriniams kintamiesiems palyginti, asociacija tarp dviejų kiekybinių kintamųjų apskaičiuota naudojant Spirmeno koreliacijos koeficientą. Dviejų grupių palyginimams naudota Mano-Vitnio U testas bei nepriklausomų imčių t-testas. Rezultatai laikomi statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Rezultatai. Į tyrimą buvo įtraukti 138 pacientai: 92 (64,5 %) moterys ir 46 (35,5 %) vyrai. Pagal amžių pacientai suskirstyti į grupes: 28 (20,3 %) pacientai 18-30 metų amžiaus (vid. 24,89 ± 3,725), 58 (42,0 %) – 31-50 metų amžiaus (vid. 40,43 ± 6,093), 52 (37,7 %) – 50 metų ir vyresni (vid. 57,83 ± 5,498). 49 (35,5 %) pacientams buvo nustatyta IS, 89 (64,5 %) – kitokios diagnozės. Konvertavusiems į IS (n = 20) dažniau pasireiškė sutrikę gilieji jutimai nei nekonvertavusiems pacientams (n = 16), (χ2 = 9,033, p = 0,003). Daugiau statistiškai reikšmingų skirtumų tarp grupių nebuvo nustatyta. Tarp pacientų, kuriems nustatyta IS, moterims (n = 10) dažniau buvo nustatytas patologinis Rosolimo refleksas, lyginant su vyrais (n = 2), (χ2 = 4,451, p = 0,035). Vyresniems nei 50 metų IS pacientams nustatyta daugiau simptomų nei jaunesniems pacientams (U = 10,519, p = 0,005). Dažniau buvo nustatyta nusilpusi raumenų jėga (χ2 = 13,481, p = 0,001, n = 14), patologinis Babinskio refleksas (χ2 = 6,993, p = 0,03, n = 13), ataksija (χ2 = 8,135, p = 0,017, n = 13), sutrikę gilieji jutimai (χ2 = 7,918, p = 0,019, n = 12), lyginant su jaunesniais į IS konvertavusiais pacientais. Išvados. Giliųjų jutimų sutrikimas yra labiau paplitęs tarp pacientų, kuriems buvo nustatyta IS. Patologinis Rosolimo refleksas yra dažnesnis tarp į IS konvertavusių moterų nei tarp vyrų, o vyresni nei 50 metų IS sirgę pacientai turėjo daugiau simptomų, tarp kurių buvo patologinis Babinskio refleksas, nusilpusi raumenų jėga, ataksija ir sutrikę gilieji jutimai.