Santrauka: Prekariatas yra daugialypis, nepaliaujamai kintantis fenomenas, todėl jį konceptualizuoti ir tyrinėti empiriškai ypač sudėtinga. Remiantis įvairiomis teorinėmis perspektyvo-Reikšminiai žodžiai : prekariatas, prekaritetas, socialinė klasė, statusas, tapatybė, moderni visuomenė, neoliberalizmas, kapitalizmas, socialinis nesaugumas, nestabilumas. ĮvadasPolitinėje ir viešojoje erdvėje didžiausias dėmesys skiriamas materialinio skurdo priežasčių ir sąlygų analizei siekiant suvokti ir apibrėžti skurdą bei socialinę atskirtį. Vis dėlto tuo atveju skurdas ir jo samprata savotiškai suniveliuojami orientuojantis į ekonomines jo kilmės priežastis ir nepastebint kitokių apraiškų, kurias gali sąlygoti ne tik materialinės sąlygos, bet ir tokios dimensijos kaip gyvenimo galimybės, galios svertai, statusas, disponuojamas kapitalas, gebėjimai, kultūrinis kontekstas ir pan. Socialinės atskirties analizėse skurdas, kuris nagrinėjamas tokių problemų kaip ilgalaikis nedarbas,

No abstract

No abstract

Santrauka. Straipsnio tikslas -aptarti problemišką apmokamo darbo pusę, paanalizuoti, kaip didėjantis užimtumas, kintanti darbo formų įvairovė, sąlygos, reikalavimai, lūkesčiai, požiūriai į darbą, nevienodos darbo užmokesčio, laiko organizavimo sąlygos segreguoja individus ir veikia jų asmeninę gerovę. Straipsnio objektas yra dirbanti šeima -tradicinės, konservatyvios, stabilios valstybės mažiausias vienetas. Didėjanti šeimų formų įvairovė, mažėjantis gimstamumas, augantis skyrybų skaičius, sparčiai senstanti visuomenė rodo, kad šis vienetas tampa labai nestabilus ir pažeidžiamas. Tokio šeimų nestabilumo ir pažeidžiamumo priežasčių galima aptikti tiek vertybių bei požiūrių į šeimą kaitoje, tiek išaugusiame gyvenimo būdo pasirinkimų spektre, tiek socialinėje-politinėje šalies struktūroje, tačiau šiame straipsnyje pasirinktas dėmuo yra šeimos ir užimtumo santykis. Tekste aptartų šeimų tipų ir joms būdingų bruožų įvairovė rodo, kad šeimos skirtingai patiria su darbu susijusius efektus, tačiau tuo pat metu, nepaisant jų skirtingų gyvenimo situacijų ir iš jų išeinančių galimybių, matyti, kad visos šeimos išgyvena tam tikrus darbo rinkos "priespaudos" padarinius ir skirtingu intensyvumu patiria prekarizuoto darbo pasekmes, kurios intensyviau, akivaizdžiau paliečia vargingiausias šeimas, kiek daugiau mažiau latentiniais būdais -pasiturinčias. Straipsnyje aptariama kintančių darbo formų įvairovė, socialinės politikos tendencijos ir jų poveikis šeimų situacijai. Svarbios dimensijos šiame kontekste yra prekarizuoto darbo formų atsiradimas ir įsitvirtinimas darbo rinkoje, gerovės valstybės vaidmens mažėjimas, laiko sampratos pokytis darbo ir šeimos derinimo kontekstuose, darbų feminizacijos ir lyčių nelygybės problematika nagrinėjant šeimų situaciją dabartinės rinkos sąlygomis.Reikšminiai žodžiai: prekarizuotas darbas, feminizuotas darbas, laikas, dirbanti šeima, gerovės valstybė, užimtumas, priežiūra. ĮvadasPramonės revoliucija, prasidėjusi XVIII a. pabaigoje, žadėjo, kad dėl technologinių pasiekimų ir naujų darbo organizavimo sprendimų trumpės darbo laikas, žmonės galės daugiau dėmesio skirti nerutininėms, kūrybingoms užduotims, geriau ir labiau realizuoti save per darbą, derinti asmeninio gyvenimo, šeimos ir profesinius poreikius. Deja, šis pažadas dar neišsipildė. Tačiau panašu, kad ir šiandien šie padažai išlieka aktualūs formuojant nuomonę, 100 KULTŪRA IR VISUOMENĖ. Socialinių tyrimų žurnalas 2019 10 (1) kad naujausi technologiniai ir informaciniai pasiekimai leis sumažinti žmonių darbo laiką, panaikins rutininius / automatizuotus darbus, o tai sukurs prielaidas žmonėms daugiau ilsėtis, daugiau investuoti į save, į santykius, emocinius ryšius, sveikatą ir kurti ar tiesiog "gyventi gyvenimą". Vis dėlto praeities pamokos ir dabartinės realijos rodo, kad technologinė ir ekonominė pažanga savaime neužtikrina šių pažadų realizavimo -tam greičiausiai būtina ir socialinė, požiūrių ir sisteminė kaita, garantuojanti tam tikrą technologinių sprendimų vartojimo bei lėtesnio ekonominio vystymosi kultūrą. Tačiau, stebint dabarti...

Straipsnyje analizuojamas sunkų fizinį darbą dirbančių vyrų socialinis kentėjimas ir aptariami procesai, lemiantys jų socialinę atskirtį ir nelygybės patirtis. Darbe naudojamasi sociologijoje ir antropologijoje vis plačiau įsigalinčia socialinio kentėjimo sąvoka. Šia sąvoka siekiama atskleisti kasdienes socialiai marginaliuotų asmenų bėdas ir vargus bei apibūdinti veiksnius, prisidedančius prie jų priespaudos. Socialinį kentėjimą galima apibūdinti kaip individų sukonstruotą patirtį, lemiamą socialinio konteksto, kultūrinės aplinkos, ekonominių bei politinių faktorių. 19 pusiau strukūruotų interviu su sunkų fizinį darbą dirbančiais vyrais atskleidė, kad besikeičianti visuomenė ir sugriuvusi darbo kultūra sukūrė didžiulę prarają tarp senosios ir naujosios kartos darbininkų. Vyresnieji darbininkai išgyvena didesnes asmenines ir profesines krizes, nes dabartinė darbo kultūra jiems neleidžia pasijusti pilnaverčiais kolektyvo nariais, jiem trūksta įvertinimo ir paskatinimo, artimesnių ryšių ir pagarbos. Jaunesni darbininkai atsiduria nesaugaus, stabilumo negarantuojančio darbo spąstuose. Kasdieniai vargai, kuriuos kuria dominuojanti socialinė sistema, prisideda prie šių vyrų beviltiškumo, desperacijos ir sumažėjusių galimybių dalyvauti viešojoje sferoje.