Santrauka. Tyrimo tikslas. Įvertinti bevandenio laikotarpio (BL) trukmės reikšmę naujagimių, gimusių 24–32 gestacijos savaitę, baigtims. Tyrimo metodai. Atliktas retrospektyvusis kohortinis tyrimas. Nagrinėti Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose 2014–2016 m. gyvų gimusių 24–32 gestacijos savaitę naujagimių duomenys, kai BL ≥24 val. (N=57). Tiriamieji suskirstyti į grupes pagal bevandenio laikotarpio trukmę: 24–72 val. (N=17) ir ≥72 val. (N=40) bei pagal gestacijos amžių – 24–28 savaičių (N=22) ir 29–32 savaičių (N=35). Rezultatai. Nustatyta ilgesnė bevandenio laikotarpio trukmė naujagimių, kuriems diagnozuota įgimta infekcija (148,1±113,12 val. ir 91,8±48,5 val., p=0,025), mikrobiologiškai patvirtintas sepsis (215,3±32,04 val. ir 123,5±99,1 val., p=0,029), intraskilvelinės kraujosruvos (151,7±117,31 val. ir 119±91,43 val., p=0,000). Nustatytas atvirkštinis moters kraujo C-reaktyviojo baltymo koncentracijos ir bevandenio laikotarpio trukmės tarpusavio ryšys naujagimiams, kuriems diagnozuotos intraskilvelinės kraujosruvos (p=0,0312, r=-0,5565). Mažesnio gestacijos amžiaus naujagimiai dažniau sirgo įgimta infekcija, jiems dažniau taikyta sustiprinta antibakterinė terapija, dirbtinė plaučių ventiliacija, gydymas surfaktantu. 29–32 savaitę GA grupėje nustatytas BL trukmės ir įgimtos infekcijos, sepsio, sustiprinto antibakterinio gydymo, surfaktanto poreikio tarpusavio ryšys. Išvados. Naujagimių, kuriems diagnozuota įgimta infekcija, mikrobiologiškai patvirtintas sepsis, intraskilvelinės kraujosruvos, bevandenis laikotarpis buvo ilgesnis. Jeigu 29–32 neštumo savaitę plyšta vaisiaus dangalų vandenys, turetų buti apsvarstoma galimybė neštumą užbaigti anksčiau.

Tyrimo tikslas: įvertinti ankstyvojo ir vėlyvojo nėščiųjų diabeto (ND) baigtis motinai, vaisiui, naujagimiui. Tyrimo metodai. Į prospektyvinį tyrimą, atliktą Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikose (VULSK), 24-28 nėštumo savaitę įtrauktos 242 nėščiosios, kurios buvo konsultuojamos VULSK gydytojo endokrinologo iki gimdymo ir gimdė VULSK. Buvo įvertinti  antropometriniai duomenys, nėščiųjų diabeto rizikos veiksniai. Nėščiųjų diabetu (ND) sergančios moterys buvo suskirstytos į dvi grupes: 1) ankstyvojo ND (n=163) ir 2) vėlyvojo ND (n=79). Svorio prieaugis nėštumo metu, nėščiųjų diabeto gydymas tik dieta ar/ir insulinu, biocheminiai tyrimai, gimdymo baigtys ir naujagimio duomenys buvo palyginti tarp pirmos ir antros grupės moterų. Statistinė analizė atlikta naudojant Microsoft Excel duomenų analizės įrankius. Rezultatai: ankstyvosios ND grupės moterims buvo nustatytas didesnis KMI prieš nėštumą, didesnis HOMA-IR indeksas nėštumo metu, dažniau buvo gydytos insulinu, o šios grupės naujagimiai gimsta didesnio svorio. Tačiau makrosomijos dažnis tarp grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Išvados: Savo tyrime parodėme, kad ankstyvasis ND, kai nustatome alkio glikemiją plazmoje ≥5,1 mmol/l yra susijęs su didesniu KMI prieš nėštumą, insulino rezistencija ir naujagimiai gimsta didesnio svorio, tačiau reikšmingo poveikio priešlaikiniam gimdymui, Cezario pjūvio operacijų (CPO) dažniui ar naujagimio hipoglikemijai po gimimo,nenustatėme. Ankstyvojo ND pacientėms dažniau reikia gydymo insulinu. Hiperglikemijos valdymas insulino terapija neabejotinai pagerina nėštumo baigtis.