-

Kai kurie smurto artimoje aplinkoje aspektai socialinės kultūrinės lyties požiūriuSantrauka. Siekiant sėkmingai užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, būtina žinoti šio reiškinio specifiką. Nuo viktimologijos kaip mokslo egzistavimo pradžios akcentuota tai, kad viktimizacija nėra reiškinys, vienodai būdingas visiems visuomenės nariams. Kai kurios socialinės grupės dažniau nei kitos tampa nusikalstamų veikų aukomis. Kalbant apie smurtą artimoje aplinkoje socialinės kultūrinės lyties požiūriu reikėtų turėti omenyje ir nusikalstamas veikas prieš moteris, ir pačių moterų padaromas veikas artimoje aplinkoje. Viena pagrindinių vertybių turėtų būti valstybės reguliavimo ir veiksmų veiksmingumas pasipriešinant smurtui artimoje aplinkoje.Pagrindiniai žodžiai: smurtas artimoje aplinkoje, viktimologijos įžvalgos, socialinės kultūrinės lyties perspektyva.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros docentė socialinių mokslų (teisės) daktarė Saulėtekio al. 9, I rūmai, LT-10222 Vilnius Tel. (+370 5) 236 61 67 El. paštas: Ilona.Michailovic@tf.vu.ltStraipsnyje nagrinėjami kai kurie smurto šeimoje problematikos aspektai, tarp jų -smurto šeimoje reiškinio stereotipai, tarptautiniai standartai apsaugos nuo smurto šeimoje srityje; apžvelgiami trys baudžiamosios teisės reakcijos į smurtą šeimoje modeliai; atsižvelgiant į kitų šalių patirtį, analizuojamos mediacijos (sutaikymo) instituto taikymo galimybės smurto šeimoje atvejais.The subject matter of the paper covers certain stereotypes of domestic violence, provides references to relevant provisions of international standards in respect of domestic violence, three punitive legal regulatory models, and, having regard to the relevant international experience, possibilities of referring to mediation in domestic violence situations.

This article examines problems of parole application in Lithuania. The research applies a qualitative study in order to learn the peculiarities of the work and decision-making of judges and parole boards. Additionally, this study analyzes social research reports, filled out by staff in correctional facilities. This study covers as many factors influencing parole application as possible, and takes into account the peculiarities of the particular parole stages. Conclusions of this study should help theorists and practitioners see parole KEYWORDSParole, social research report, legal factors of parole decision making, extralegal factors of parole decision making

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros docentė socialinių mokslų (teisės) daktarė Saulėtekio al. 9, I rūmai, LT-10222 Vilnius Tel. (+370 5) 236 61 67 Straipsnyje, analizuojant statistikos duomenis, kriminologijos teorijų nuostatas ir remiantis Lietuvos teismų praktika baudžiamosiose bylose, kuriose nuteistos moterys, nagrinėjami moterų nusikalstamo elgesio ypatumai. The article looks into female criminal behavior peculiarities through the analysis of statistical data and certain criminological theories attitudes. An attention is paid to the practice of Lithuanian courts in criminal cases of female offenders. ĮvadasMoterų nusikalstamo elgesio problematika kriminologijoje yra gana marginalizuota. Požiūris į šį reiškinį yra nevienodas. Autoriai, kurie nagrinėja moterų nusikalstamumo problemas arba ieško ypatingos šio reiškinio patologijos, arba priežasčių, dėl kurių moterys padaro kur kas mažiau nusikalstamų veikų nei vyrai. Problema, kuri literatūroje anglų kalba apibūdinama kaip gender gap in crime, reiškia nelygias moterų ir vyrų kaip nusikalstamų veikų kaltininkų proporcijas kriminalinėje statistikoje. Tačiau per pastaruosius porą dešimtmečių ši disproporcija turi mažėjimo tendenciją, taip pat vis daugiau moterų padaro smurtinius nusikaltimus 1 .Visos svarbesnės kriminologinės teorijos, nepaisant, ar yra pagrindinės kriminologinių tyrimų sūkuryje, ar radikaliosios teorijos, ignoruoja kaltininko lyties klausimą. "Teorinė kriminologija buvo sukurta vyrų, ji ir nagrinėja vyrus, todėl nepaaiškina bendro žmogaus elgesio, nors taip ir teigia" 2 . Be to, kriminologinės teorijos aiškina moterų nusikalstamumą remdamosi tomis pačiomis prielaidomis, kurios lemia vyrų nusikalstamą elgesį. Todėl neatsako į esminį klausimą -jeigu moterys turi tokią pačią motyvaciją kaip ir vyrai, tai kodėl padaro dešimt kartų mažiau nusikalstamų veikų? Tada esminis klausimas turėtų būti ne: "kodėl moterys nusikalsta?", bet: "kodėl nenusikalsta?" 3 . Tyrėjai šį didžiulį nusikalstamų veikų, daromų vyrų ir moterų, skalių skirtumą aiškina tiek biologiniais veiksniais (mažesnis testosterono kiekis, mažesnis polinkis į agresiją), socialiniais veiksniais (kitokia padėtis visuomenėje, mažesnės aspiracijos, profesinės ambicijos, nėra būtinumo išlaikyti šeimą, kitoks baudžiamosios justicijos požiūris į moteris), tiek ugdomaisiais veiksniais (didesnė mergaičių socialinė 1 GRZYB, M., HABZDA-SIWEK, E. Płeć a przestępczość. O problemie dysproporcji płci wśród sprawców przestępstw z użyciem przemocy Archiwum Kryminologii, T. XXXV, 2014, p. 96-97. Žr. taip pat: Female Offenders in Canada [interaktyvus]. Prieiga per internetą: . 2 BEIRNE, P., MESSERSCHMIDT, J. Criminology. Harcourt Brace Jovanovich College Publisher, 1991, p. 510. 3 WOŹNIAKOWSKA-FAJST, D. Przestępczość kobiet i dziewcząt -wybrane teorie kryminologiczne. Archiwum Kryminologii, T. XXIX-XXX, 2009, p. 239-240.