Straipsnis skiriamas LDK valdovų privilegijoms kaip teisinei spaudos re­guliavimo priemonei. Iki šiol daugiausia tyrinėtos privilegijos, suteiktos Mamoničių ir Vilniaus akademijos spaustuvėms. Sujungus tyrimus su duomenimis apie kitų spaustuvių privilegijas, bandoma šį reiškinį tirti kompleksiškai. Straipsnyje tikslinamas suteiktų privilegijų skaičius, ap­tariami įvairūs jų raiškos aspektai. Nustatyta, kad 1569–1793 m. LDK spaustuvėms buvo suteiktos 37 valdovų privilegijos. Didesnė privilegijų dalis buvo skirta reguliuoti spaustuvių, spaustuvininkų ir leidėjų santy­kiams, mažesnioji – oficialiai patvirtino spaudos įmonių steigimą. XVI a. ir XVII a. pirmoje pusėje valdovų privilegijos nebuvo itin paplitusios, nes dalį spaustuvių globojo didikai. XVIII a. LDK dominavo institucinės spaustuvės ir privilegijos joms tapo svarbia priemone įsitvirtinant knygų spaudos rinkoje.

This article focuses on the 18th century printers’ ornaments as an important group of sources of the history of the book. Until now, most studies in Lithuanian had focused on the decorations of books from the 16th– 17th centuries as well as contemporary publications. The present study through several perspectives analyzes the ornaments of the institutional printing houses of Vilnius from the second half of the 18th c. The importance of the chosen topic is substantiated not only with the scarcity of studies but also with the issues associated with the attribution of anonymous publications that had been disseminated during the hand-press period. The study’s sources were images of ornaments in the early printed books as well as European printers’ manuals and inventories of Vilnius printing houses from the period of 18th–early 19th c. The first part of the study has found that in the late 18th c., the Vilnius printers had used printers’ flowers (ornamental pieces of type) and six kinds of decorative blocks, which were carved in wood or metal (i.e., headpieces, tailpieces, vignettes, initials, factotums, and decorations of initial letters). Despite the clear function of these blocks, Vilnius printers freely experimented by placing them in unorthodox places within the books. In the second part of this study, based on a comparison of the printers’ ornaments, the ways of interaction between the Vilnius printing houses are disclosed and interpreted: ornament inheritance, division of labor, the renewal of publications in another printing house, and the falsification of publications. Also, the article discusses cases of ornaments migrating and being copied, which complicates the attribution of anonymous publications. Despite the exploratory nature of the study, it reveals new facts from the operations of 18th c. Vilnius printing houses and allows us to perceive some peculiarities of late GDL culture.

Vilniaus bazilijonų spaustuvė paliko ryškų pėdsaką Lietuvos kultūros istorijoje. Joje spausdinta lenkų, lotynų, bažnytine slavų, lietuvių, latvių kalbomis, bazilijonų išleistose knygose yra kūrinių ir kitomis Europos kalbomis: italų, prancūzų, graikų, anglų. Platindami įvairiakalbę literatūrą bazilijonai prisidėjo prie daugiatautės LDK kultūros formavimosi bei modernios visuomeninės raidos. Vilniaus bazilijonų knygos yra sulaukusios tyrinėtojų dėmesio, bet iki šiol mažai tirtos materialinės sąlygos, kuriomis vyko leidybinė bazilijonų veikla. Straipsnyje nagrinėjami svarbiausi klausimai, susiję su spaustuvės veiklos organizavimu nuo XVII a. iki spaustuvės uždarymo ir išpardavimo 1845 m.: spaustuvės lokalizacija ir patalpos, teisinė padėtis, valdytojai ir darbuotojai, techninis įrengimas, produkcijos realizavimas. Spaustuvės materialinių sąlygų tyrimas padeda atskleisti veiksnius, lėmusius spaudos darbų raidą ir nuosmukį, suprasti įvairiakalbės kelių konfesijų produkcijos atsiradimo priežastis institucinėje įmonėje.

Many of the printing houses in the Grand Duchy of Lithuania that operated during the 17th-18th centuries belonged to institutions the biggest part of which consisted of Catholic monk monasteries. Despite belonging to one group, the development path of each printing house and its contribution to book culture has unique features. Of the four institutional prin­ting houses operating in the 18th century in Vilnius, the printing house of the Franciscan Conventuals Monastery was the first to be closed and its operations terminated. The purpose of the article is to identify the following causes behind the issues and eventual closure of this printing house. Based on the expenses and income book of this printing house for the period 1752–1769 (it is preserved at the Department of Manuscripts of Vilnius University Library,) this paper examines various aspects of the Vilnius Franciscan Conventuals monastery printing house: funds, sources of equipment and paper, building location, relations with employees and hired craftsmen, orders, sources of income, profitability. In order to better understand the specificity of the institutional press, an effort was made to establish a link between the research outcome and the wider context by addressing the question of the impact of both the society of the Grand Duchy of Lithuania and the Franciscan Order itself on the destiny of the printing house. In addition, the book of expenses and income reveals new biographical data about Vilnius engraver Franciszek Balcewicz.

Vilniaus bazilijonų spaustuvė paliko ryškų pėdsaką Lietuvos kultūros istorijoje. Joje spausdinta lenkų, lotynų, bažnytine slavų, lietuvių, latvių kalbomis, bazilijonų išleistose knygose yra kūrinių ir kitomis Europos kalbomis: italų, prancūzų, graikų, anglų. Platindami įvairiakalbę literatūrą bazilijonai prisidėjo prie daugiatautės LDK kultūros formavimosi bei modernios visuomeninės raidos. Vilniaus bazilijonų knygos yra sulaukusios tyrinėtojų dėmesio, bet iki šiol mažai tirtos materialinės sąlygos, kuriomis vyko leidybinė bazilijonų veikla. Straipsnyje nagrinėjami svarbiausi klausimai, susiję su spaustuvės veiklos organizavimu nuo XVII a. iki spaustuvės uždarymo ir išpardavimo 1845 m.: spaustuvės lokalizacija ir patalpos, teisinė padėtis, valdytojai ir darbuotojai, techninis įrengimas, produkcijos realizavimas. Spaustuvės materialinių sąlygų tyrimas padeda atskleisti veiksnius, lėmusius spaudos darbų raidą ir nuosmukį, suprasti įvairiakalbės kelių konfesijų produkcijos atsiradimo priežastis institucinėje įmonėje.