The aim of this article is to analyze and systematize the research examining the process of training seafarers, in a time when the rapidly modernizing maritime industry presupposes the need for educational transformation change. The analysis of the research reveals that some research on this topic focuses more on the development of autonomous vessels, presents the idea of the Shore Control Center, where operators will manage autonomous vessels. Other researchers emphasize the importance of social skills and emotional intelligence in the process of training seafarers. The training of seafarers is a long-term process in which the harmonization of educational paradigms, based on values, comprehensively covering the formation of personality traits, general competencies, professional knowledge and skills, would create preconditions for the training of highly qualified seafarers.

AnotacijaStraipsnyje analizuojama jaunų bedarbių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, karjeros projektavimo problema. Jauno žmogaus integracija į darbo rinką priklauso nuo daugelio individualių, socialinių, ekonominių veiksnių. Karjeros projektavimas yra vienas iš profesinę sėkmę lemiančių veiksnių. Aiškus siekiamų tikslų ir konkrečių uždavinių sau iškėlimas, optimaliai suplanuota ir lanksti jų įgyvendinimo sistema padeda įgyti pranašumą konkurencinėje darbo rinkos aplinkoje. Straipsnyje pristatomi tyrimo su jaunais bedarbiais, turinčiais aukštąjį išsilavinimą, rezultatai. Tyrimas atliktas remiantis pozityvizmo paradigma, taikant kiekybinio tyrimo metodą, geriausiai tinkantį tirti jaunų bedarbių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, požiūrį į karjeros projektavimą, identifikuoti šį reiškinį lemiančius veiksnius. Nustatyta, kad jaunus bedarbius projektuoti savo karjerą skatina nuolat kintanti ekonominė situacija, statusas visuomenėje, nuolatinio mokymosi galimybės. Išsilavinusio jaunimo karjeros projektavimui teigiamos įtakos turi individualios savybės: atsakingumas, aktyvumas, smalsumas ir kt., taip pat gebėjimai planuoti ir valdyti karjerą. Karjeros projektavimą apsunkina pasirinktai profesijai būtinų savybių stoka, savo jėgų ir galimybių pervertinimas, praktinių profesijos žinių bei įgūdžių trūkumas, darbo rinkos tendencijų nežinojimas. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: nedarbas, jauni bedarbiai, aukštasis išsilavinimas, karjeros projektavimas, veiksniai. AbstractThe paper presents an analysis of the issue of career design for young unemployed people with higher education. The integration of a young individual into the labour market depends on a number of individual, social, and economic factors. Career designing is one of the factors conducive to professional success. Clear goals and specific objectives set for oneself, as well as an optimally planned and flexible system of their implementation, contribute to one's competitiveness and advantages in the labour market. The paper introduces the results of the survey of young unemployed people with higher education. The survey was carried out, based on the paradigm of positivism and with the application of a quantitative research method, best suited for the investigation of the views of unemployed educated youth on the career design and the identification of the determinants of the phenomenon. As established, young unemployed people were encouraged to design their careers by the constantly changing economic situation, the social status, and the opportunities of lifelong learning. The career designing of educated young people was positively affected by their individual characteristics, such as responsibility, proactiveness, inquisitiveness, etc., as well as the ability to design and manage one's career. Career designing was impeded by the lack of personal characteristics required by the chosen profession, the overestimation of one's abilities, the absence of the practical professional knowledge and skills, and the ignorance of the trends of the labour market.