Tikslas. Ištirti ir įvertinti Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklas lankančių mokyklinio amžiaus vaikų mitybos įpročius. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimas vyko 2018 m. rugsėjo – gruodžio mėnesiais. Anketiniu apklausos būdu ištirti ir įvertinti 4623 bendrojo ugdymo mokyklas lankančių 1–12 klasių vaikų mitybos įpročiai. Apklausa anoniminė, tiriamųjų vardai ir pavardės nebuvo rašomos, analizuojami tik apibendrinti apklausos duomenys. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS programos 18.0 versiją. Rezultatų skirtumas laikytas reikšmingu, kai gautoji p reikšmė buvo mažesnė arba lygi 0,05. Tyrimo rezultatai parodė, kad mažiau kaip pusė (41 proc.) mokyklinio amžiaus vaikų valgo 4–5 kartus per parą; tik du trečdaliai pusryčiauja kasdien ir kas antras valgo mokykloje karštus pietus. Nustatyta, kad daržovių vartojimo dažnumas yra beveik toks pat, kaip ir vaisių bei uogų – juos kasdien vartoja tik du trečdaliai vaikų. Daugelis (71,3 proc.) kasdien vartoja mėsą ir mėsos produktus, daugiau kaip pusė (65,8 proc.) – pieną ir pieno produktus, tačiau beveik tiek pat vaikų (64,9 proc.) žuvį ir žuvies produktus vartoja tik kelis kartus per mėnesį arba jų nevartoja. Kas penktas apklausos dalyvis (19,9 proc.) atsakė, kad kasdien vartoja bulvių, kukurūzų ir kitus traškučius, kitus riebaluose virtus, skrudintus ar spragintus gaminius, kai kurie – saldumynus (39,3 proc.), geria įvairius gazuotus ir (ar) saldžiuosius gėrimus (23,5 proc.). Energinių gėrimų vaikai beveik nevartoja (90,5 proc.) arba juos vartoja tik kelis kartus per mėnesį. Jaunesni vaikai, palyginti su vyresniais, berniukai, palyginti su mergaitėmis, dažniau valgo 4 ir daugiau kartų per parą, dažniau pusryčiauja bei valgo karštus pietus mokykloje, dažniau vartoja pieną ir pieno produktus bei mėsą ir jos produktus. Jaunesni vaikai, palyginti su vyresniais, taip pat dažniau valgo daržoves (išskyrus bulves), vaisius ir uogas, žuvį ir jos produktus. Daržoves šiek tiek dažniau valgo mergaitės, negu berniukai, mieste, negu kaime gyvenantys vaikai. Miestų vaikai dažniau pusryčiauja ir vartoja pieną bei jo produktus; kaimų – dažniau valgo karštus pietus mokykloje, vartoja mėsą ir jos produktus. Išvados. Ne visų mokyklinio amžiaus vaikų mitybos įpročiai atitinka sveikos mitybos rekomendacijas. Visi vaikai, nepriklausomai nuo amžiaus, per mažai vartoja sveikatai palankių maisto produktų – daržovių, vaisių, uogų, žuvies ir jos gaminių. Nemažai vaikų, dažniausiai 11-14 metų (5-8 klasės), vis dar vartoja sveikatai nepalankius maisto produktus – bulvių, kukurūzų ir kitus traškučius, kitus riebaluose virtus, skrudintus ar spragintus gaminius, saldumynus, geria įvairius gazuotus ir (ar) saldžiuosius gėrimus.

Medical professionals experience more work-related stress than other specialties, furthermore, many results of different researches have shown that the level of stress continues to grow. When stress persists, it becomes chronic and negatively affects a person’s physical and mental health. Work-related stress is associated not only with burnout, exhaustion, but also with increased morbidity, chronic diseases and especially with cardiovascular disorders. The aim of our research was to determine the relationship between work-related stress, burnout and aerobic capacity among physiotherapists. The research included 30 participants, who completed two questionnaires about stress and burnout and performed two tests for aerobic capacity evaluation. 80 percent of physiotherapists were experiencing low, medium or high level stress. Burnout was found in 23 percent of participants. 64 percent of subjects’ aerobic capacity was evaluated as average and 16 percent of subjects had poor and very poor aerobic capacity. 20 percent of the participants’ tonus of sympathetic part of autonomic nervous system was normal and they were considered healthy, but not physically trained. After statistical analysis there was no statistically significant relationship found between physiotherapists’ stress or burnout and aerobic capacity.