Background and objectives: An expert’s subjective assessment is still the most reliable evaluation of adnexal pathology, thus raising the need for methods less dependent on the examiner’s experience. The aim of this study was to evaluate the performance of standardized methods when applied by examiners with different levels of experience and to suggest the most suitable method for less-experienced gynecologists. Materials and methods: This single-center retrospective study included 50 cases of histologically proven first-time benign or malignant adnexal pathology. Three examiners evaluated the same transvaginal ultrasound images: an expert (level III), a 4th year resident in gynecology (level I), and a final year medical student after basic training (labeled as level 0). The assessment methods included subjective evaluation, Simple Rules (SR) with and without algorithm, ADNEX and Gynecologic Imaging Reporting and Data System (GI-RADS) models. Sensitivity, specificity, accuracy, positive and negative predictive values with 95% confidence interval were calculated. Results: Out of 50 cases, 33 (66%) were benign and 17 (34%) were malignant adnexal masses. Using only SR, level III could classify 48 (96%), level I—41 (82%) and level 0—40 (80%) adnexal lesions. Using SR and algorithm, the performance improved the most for all levels and yielded sensitivity and specificity of 100% for level III, 100% and 97% for level I, 94.4% and 100% for level 0, respectively. Compared to subjective assessment, ADNEX lowered the accuracy of level III evaluation from 97.9% to 88% and GI-RADS had no impact. ADNEX and GI-RADS improved the sensitivity up to 100% for the less experienced; however, the specificity and accuracy were notably decreased. Conclusions: SR and SR+ algorithm have the most potential to improve not only sensitivity, but also specificity and accuracy, irrespective of the experience level. ADNEX and GI-RADS can yield sensitivity of 100%; however, the accuracy is decreased.

Straipsnyje aprašomas retas klinikinis atvejis, kai 34 metų moteriai atsitiktinai nustatytas endometriomos ir bran­džios cistinės teratomos kompleksinis darinys iki 12 cm kairiojoje kiaušidėje. Be gausesnių mėnesinių, pacientei nepasireiškė jokių tipinių gimdos priedų auglių simp­tomų. Atlikta laparoskopinė cistektomija, o histologinis tyrimas patvirtino diagnozę. Nors endometriomų ir der­moidų paplitimas ikimenopauzinio amžiaus moterų po­puliacijoje didelis, kompleksinis šių cistų darinys vienoje kiaušidėje susiformuoja retai. Pubmed duomenų bazėje buvo rasta 11 panašių atvejų aprašymų. Dauguma nekom­plikuotų dermoidų nesukelia simptomų, tačiau tik trečda­lis endometriozės atvejų yra besimptomiai. Diagnostikai pasitelkiami ultragarso bei magnetinio rezonanso tomo­grafijos tyrimai. Gydymo taktikos pasirinkimas priklauso nuo amžiaus, simptomų išreikštumo bei kiaušidės cistos matmenų. Vaisingo amžiaus pacientėms rekomenduojama laparoskopinė cistektomija, stengiantis išsaugoti lieka­mąjį kiaušidės rezervą ir reprodukcinę funkciją.