Straipsnyje aptariama viena iš eufemijos rūšių – politinė eufemizacija. Tirti pasirinktos 2013–2014 metų internetinėje žiniasklaidoje skelbtų straipsnių antraštės. Jos analizuojamos keliais pjūviais: pagal temas, pagal eufemizavimo būdą ir tikslą. Atliktas tyrimas pratęsia negausius eufemijos tyrinėjimus Lietuvoje, jis turėtų būti naudingas ir kalbotyros specialistams, ir stilistams ir komunikacijos specialistams, nes pasitelkiant politinius eufemizmus, maskuojant neigiamus kurių nors įvykių ar reiškinių aspektus formuojama viešoji nuomonė.

Lietuvos edukologijos universitetas, Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedra, T. Ševčenkos g. 31, 03111 Vilnius, ona.petreniene@leu.lt Anotacija. Straipsnyje aptariamos pagrindinės problemos, su kuriomis susiduriama vertinant Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino darbų stilių. Remiantis 2013-2015 m. brandos egzamino darbų analize, ieškoma atsakymų į svarbiausius klausimus: ar brandos egzamino rašiniai atitinka tų funkcinių stilių (postilių), kuriems jie priskiriami, reikalavimus ir kokiam funkciniam stiliui jie turėtų būti skiriami, koks stilistikos santykis su retorika ir kaip rašinys yra (ar turėtų būti) komponuojamas, ar visuomet pagrįstas rašinio stiliaus kultūros vertinimas. Straipsnyje glaustai pristatoma, kaip pagrindiniai stilingos kalbos reikalavimai pateikiami šiuolaikiniuose XI-XII klasių lietuvių kalbos vadovėliuose, aptariami nemotyvuotų ir netikslių stiliaus klaidų žymėjimų rašiniuose atvejai, užfiksuoti tiriant empirinę medžiagą.Esminiai žodžiai: rašinys, retorika, stiliaus kultūra, stilistika, valstybinis brandos egzaminas.

Straipsnyje kalbama apie vieną iš politinio diskurso žanrų – pristatymą, jam būdingą kompoziciją, kalbos priemonių atranką, oratoriaus gebėjimą perteikti partijos nuostatas ir patraukti į savo pusę klausytoją – potencialų rinkėją. Aštuoniolikos LRT laidoje dalyvavusių partijų atstovų pristatymai rodo, kad Lietuvoje jau formuojasi politinis elitas, gebantis sklandžiai ir įtaigiai kalbėti, jaučiantis vietą, laiką ir kontekstą, išmanantis retorikos subtilybes, mokantis žaisti žodžiais, kad aiškiai matyti pristatymo, kaip žanro, kompozicija, funkcijos ir tikslas, retorinių priemonių tikslingumas.

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje Liublino etnolingvistų sukurtu kognityvinės definicijos metodu siekiama ištirti lietuviškąją išmintį ir jos vietą vertybių sistemoje. Pirma, nagrinėjami įvairiuose lietuvių kalbos žodynuose pateikiami žodžio išmintis ir jo vedinių straipsniai. Toliau aprašoma atlikta apklausa, atskleidžianti šių laikų jauno žmogaus suvokimą. Galiausiai tiriami šeši diskursai, apibrėžiantys išmintį kaip daugiaplanę sąvoką. Pabaigoje pateikiama kognityvinė definicija, žyminti, kaip lietuvių tautos suvokiama, vertinama, kaip apibūdinama ir su kuo siejama išmintis.

The article deals with promotional texts as the genre of advertising allows disclosing the methods that its creators use in seeking to attract the addressee’s attention and persuade them to purchase an item under consideration. Promotional texts are closely related to the style of public media, i.e. that functional style which due to its greater persuasive character acquires the features of all other functional styles, including punctuation. Applying the analytical and the descriptive methods, this article aims at exploring to what extent the semantics of punctuation has developed in advertising and how punctuation marks are used to effectively create information with an emotional and expressive quality.Promotional texts contain no neutral punctuation marks. They have one main function, i.e. an emotional-expressive function. Even when they perform other functions, at the same time they also convey a certain emotional shade of meaning. The exclamation mark, question-mark and ellipsis in advertising mark the greatest number of emotion shades, create suspension, an impression of emotion swings, make the addressee think, evaluate and fill the gaps that have been left. When an advertisement makes use of suspense which is eventually broken and leads to a positive ending, its creators use a combination of several punctuation marks.The semantics of the dash in advertising has also acquired new shades of meaning. A dash gives rise to unexpected nuances of thought, dynamics of text, it marks an emotional pause, burst of feelings; yet, when a dash performs the emotional-expressive function its effect is strengthened by the usage of an exclamation mark.The period, which is traditionally a neutral mark, in advertising is not entirely neutral: in a slogan it occupies the position of an exclamation mark and therefore it obtains emotional character. When performing a compositional function, it gives more flexibility to emphasise different semantic foci; it highlights segmentation, addition (pridūrimas) and distribution (parceliacija).The comma in advertising may be neutral but it can also mark emotional pauses. It performs the expressive function when it separates parentheses, additive clauses or when it highlights rhetorical figures.