Lietuvos istorijos institutas, Kražių g. 5, LT-01108 Vilnius El. paštas: sidiskiene@istorija.lt Straipsnyje analizuojamos sąvokos, susijusios su vykdoma tema "Bendradarbių lais valaikis. Miestiečių bendrijos kultūrinė raiška" (1). Pagrindinės sąvokos, apimančios šią problematiką, yra laisvalaikis, darbas ir miestiečių kultūra. Remiantis antropo logų, sociologų tyrimų, susijusių su šio tyrimo pagrindinėmis sąvokomis, trumpa analize, nustatytos jų tarpusavio sąsajos ir ribos, išryškintos optimaliausios tyrimo kryptys. Bendradarbių bendrijų laisvalaikio tyrimai mieste -vienas iš būdų atskleisti neformalųjį miestiečių kultūrinį gyvenimą ir socialinius saitus.Raktažodžiai: laisvalaikis, šventė, bendradarbiai, profesija, miestiečių kultūra ĮVADAS Apmąstydamas Europos etnologijos prasmę ir tikslą Ullrichas Kockelis pažymi, jog šio moks lo "policentrinės istorijos pasekmė buvo gyva įvairovė ne vien pavadinimų, bet ir metodų, per kuriuos, turint omeny disciplinų visumą, atsiranda sinergijos potencialai, o jie, pranokdami paprastą pasikeitimą duomenimis bei idėjomis, gali padėti kurti tarpdisciplinines inovacijas", o kad galėtų disciplina "ne tik pereiti nuo vieno požiūrio prie kito, bet ir sukurti kažką visiškai nauja <...> etnologai turi gerai išmanyti įvairias disciplinas, tačiau negali pasimesti paviršuti niškose metodų samplaikose, kas pernelyg dažnai neteisingai suprantama kaip tarpdiscipli niškumas" [18,40]. Pradedant vilniečių bendradarbių laisvalaikio tyrimus svarbu apžvelgti gretutinius tyrimus ir nusistatyti savo tyrimo prieigas. Šis žingsnis nepretenduoja į inovacijas, tačiau privalomas, norint suvokti pasirinktos problematikos sąvokų diapazoną.Tyrimo objektas -laisvalaikio, šventės, darbo, profesijos, bendradarbių, miestiečių kul tūros sąvokos, siejamos su tema "Bendradarbių laisvalaikis. Miestiečių bendrijos kultūrinė raiška".Tikslas -išnagrinėti laisvalaikio, darbo ir miestiečių kultūros sąvokų ir kai kurių jų su dėtinių komponentų (šventė, profesija) vartojimą sociologų, antropologų, etnologų tyri muose, siekiant nustatyti jų tarpusavio sąsajas bei ribas ir optimizuoti tyrimo kryptis.Keliami uždaviniai: išanalizuoti sąvokas, trumpai pristatant jų raidos tyrimuose poky čius, ir išryškinti autorės tiriamai temai artimas prieigas. Straipsnis suskirstytas pagal var tojamų sąvokų platesnes grupes ir jų subgrupes: a) laisvalaikio, švenčių; b) darbo, profesijos,(1) Tema vykdoma pagal Lietuvos istorijos instituto programą "Socialinė sąveika ir kultūrinė raiška mieste: laisvalaikis, šventės ir ritualai" (2012-2016), vadovas Žilvytis Šaknys.

Lietuvos istorijos institutas, Kražių g. 5, LT-01108 Vilnius El. paštas: irmasidiskiene@istorija.ltRemiantis lauko tyrimais ir medijoje skelbtų reportažų analize, straipsnyje siekiama išnagrinėti profesinės dienos (šventės idėjos ir struktūros) poveikį profesinio tapatumo stiprinimui. Tyrimas rodo, jog standartizuotas šventimas, leidęs apimti platesnį profesijos narių ratą, šventę labiau užtvirtino, o dienos paminėjimas neformaliu lygmeniu, t. y. tarp bendradarbių ir ypač šeimos rate, užtikrino profesinės dienos gyvybingumą. Minėjimų datos stipriai susaistytos su ideologija, istorine atmintimi, tačiau tyrimas rodo, kad dabar dauguma vilniečių neakcentuoja, nežino ir visiškai nesidomi, kodėl buvo pasirinkta konkreti data profesinės dienos minėjimui.Raktažodžiai: profesinė diena, profesinis tapatumas, modernios šventės struktūra, modernios šventės data-idėja ĮVADASProfesinės dienos minėjimas -tai viena iš naujųjų modernių švenčių, kuri Lietuvoje pradėta švęsti XX a., ji gerai išlikusi ne tik žmonių atmintyje, bet ir šiandien yra dažnai palaikoma, tęsiama organizacijų administracijos, asociacijų, kartais pačių profesijos narių inicia tyva. Straipsnyje nagrinėjama profesinių dienų minėjimo reikšmė tvirtinant (stiprinant) profesinį tapatumą.Tyrimo objektas -profesinės dienos minėjimas Vilniuje. Tikslas -išnagrinėti šven-čių datos-idėjos ir iškilmių struktūros (praktikos) įtaką profesinio tapatumo stiprinimui. Lygindami profesinės dienos šventimą sovietmečiu ir dabar bandysime išsiaiškinti, kaip kito oficialaus ritualo forma ir minėjimo palaikymas bendruomenės neformalia praktika, o norėdami sužinoti, kiek svarbi neformaliam minėjimui oficialioji šventės idėja, -ar profesinės dienos propaganda padeda įsisąmoninti, perimti šventės idėją (ar "kaltininkai" tampa propagandos subjektu).Straipsnyje pirmiausia aptariamos tyrimo teorinės prieigos ir literatūra, pirmoje ir antroje dalyje, naudojantis istoriniu lyginamuoju metodu, apžvelgiama profesinės dienos oficialaus minėjimo sovietmečiu ir dabar struktūra ir šios dienos išraiška neformalioje aplinkoje, trečioje dalyje paliečiamas propagandos tezių ir pateikėjų šventės suvokimo santykis.Tyrime remiuosi konstruktyvistiniu požiūriu: socialinė realybė, institucijos, normos, vertybės, interesai ir tapatumas nėra duoti, bet nuolat kuriami ir palaikomi veikėjų diskursyvinėmis ir elgesio praktikomis. Profesinis tapatumas, arba asmens tapatinimasis

A Page in the History of the Evaluation of Lithuanian Studies: The Emphasis on the Term and Method in the Reviews by Antanas Mažiulis. One of the perspectives of research on the history of evaluation of ethnological works is to analyse reviews of ethnological and ethnographic works. We have chosen Antanas Mažiulis (1914–2007), who wrote many reviews of works in Lithuanistic studies. The aim of the article is to reveal how Mažiulis understood, appreciated and critically approached the science of ethnology. Since his reviews covered a wide range of topics and issues, we will concentrate only on the analysis of terms and methodological issues in them. Key words: Antanas Mažiulis, reviews, lituanistic studies, terms, methods.

Irma ŠIDIŠKIENĖLietuvos istorijos institutas Lithuanian Institute of History raKTaŽODŽIaI: kaimo ir miesto darbo bendrijos, neformalūs socialiniai santykiai, abipusiškumas, draugiškumas. KEY WOrDS: rural and urban co-workers' communities, informal social relations, reciprocity, friendship. NEfOrmalIų KaImO Ir mIESTO DarbO bENDrIjų SąSajOS SOcIalINIų SaNTYKIų aSpEKTuThe relationship between Informal rural and urban communities in the aspect of Social relations SummarYThe article deals with the informal social networks of the labor community. In order to reveal the importance of informal communication, the article compares a rural (as a source of tradition) and a current city employment community. The comparison showed that in the context of informal networks of the traditional communities and of urban collaborators, social relationships formed reciprocity (help), mutual trust, the differences between these communities, local dimension (as economic -rural community and culture of the organization -the city), and the fact that in the rural community, unstressed time (duration, frequency), is assumed as long-term and steady, while in urban communities there is an emic point of view. The gender aspect aspect was not highlighted. SaNTrauKaStraipsnyje nagrinėjami darbo bendrijų neformalieji tinklai socialinių santykių aspektu. Siekdami atskleisti neformaliųjų ryšių reikšmę darbo kolektyve, socialinių santykių aspektu iš laiko perspektyvos lyginsime kaimo (kaip tradicijos šaltinio) ir dabartines miesto darbo bendrijas. palyginimas parodė, kad darbo kontekste neformalių tinklų tradicinės bendruomenės ir miesto bendradarbių socialinius santykius formavo abipusiškumas (pagalba), tarpusavio pasitikėjimas. Skiriasi šių bendruomenių vietos aspektas (kaip ekonominis -kaimo bendrijoje ir organizacijos kultūros -miesto) ir tai, kad kaimo bendrijoje neakcentuotas laikas (trukmė, dažnumas), kuris numanomas kaip ilgalaikis, pastovus, o miesto bendrijoje emic požiūriu nebuvo išskirtas lyties aspektas, kuris, manyčiau, taip pat nutylimas kaip savaime suprantamas.

2018 m. Lietuvos nacionaliniame muziejuje įvykusi konferencija „Šimtmečio etnografija 1918–2018“ kėlė tikslą retrospektyviai apžvelgti etnografinio darbo šimtmetį, o skaitytų pranešimų pagrindu išleistas atskiras leidinys Etnografijos metraščių serijoje ir buvo skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Džiugu, kad konferencijoje draugėn suburti mokslininkai, muziejininkai, kraštotyrininkai turėjo progą pasidalyti savomis įžvalgomis, patirtimis.