Straipsnyje pristatomas klinikinis atvejis, kai iki tol sveikam 24 metų vyrui ūmus encefalitas, pasireiškęs epilepsijos priepuoliu, imitavo galvos smegenų naviką. Remiantis radiniais galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografijoje, buvo įtartas smegenų glialinis navikas. Elektroencefalografijos (EEG) tyrimas su papildomais testais parodė funkcinio pobūdžio bioelektrinio aktyvumo sutrikimą, todėl buvo atlikti papildomi tyrimai, leidę diagnozuoti galvos smegenų uždegimą. Minimu atveju, esant histologiškai nepatvirtintai galvos smegenų naviko diagnozei, EEG tapo svarbiausiu įrankiu, leidusiu įtarti atipinį encefalitą. Straipsnyje taip pat apžvelgiami panašūs literatūroje aprašyti atvejai ir infekcinės bei autoimuninės kilmės encefalitams būdingi EEG pokyčiai.

Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Klinikinës medicinos instituto Neurologijos centrasÁVADAS Nau jau sios li te ra tû ros duo me ni mis, en ce fa li to daþ nis siekia iki 12,6 at ve jo 100 000 gy ven to jø per me tus, apie 50 % jø yra in fek ci nës kil mës, 20-30 % -au to imu ni niai, li kaene nu sta ty tos etio lo gi jos [1][2][3]. Pran cû zi jo je at lik to perspek ty vi nio ty ri mo duo me ni mis, daþ niau si in fek ci nio ence fa li to su kë lë jai yra Her pes sim plex vi ru sas (HSV) (42 %), Varicella zoster vi ru sas (VZV) (15 %), My co bacte rium tu ber cu lo sis (15 %) ir Lis te ria monocytogenes (10 %) [4]. Bû din gi kli ni ki niai en ce fa li to po þy miai yra karð èia vi mas, nau jai at si ra dae trau ku liai ir þi di ni në neu rolo gi në simp to ma ti ka [1]. Imu no sup re si niø (angl. immunosuppressed) li go niø cen tri nës ner vø sis te mos (CNS) in fekci jø diag nos ti ka yra su dë tin ga, nes jiems mi në ti kli ni ki niai simp to mai ir po þy miai ga li ne pa si reikð ti, o la bo ra to ri niai ir in stru men ti niai duo me nys -bû ti ne ti pi niai [5]. Ne re tai imu no sup re si niø li go niø in fek ci nio en ce fa li to su kë lë jai yra ne bû din gi imu no kom pe ten ti niams (angl. immunocompetent) as me nims, o imu no sup re si niø li go niø, ser gan èiø in fek ci niu en ce fa li tu, mir tin gu mas yra di des nis, ly gi nant su imu no kom pe ten ti niais, ne pri klau so mai nuo li gos su këlë jo [6,7]. Dvi di dþiau sios imu no sup re si niø, kar tu ir di delës in fek ci nio en ce fa li to ri zi kos, li go niø gru pës yra ser gantie ji on ko lo gi në mis li go mis ir li go niai, var to jan tys imu nosup re si nius vais tus [5].ATVEJO APRAÐYMAS 62 m. vy ras sku biai at veþ tas á ar ti miau sià in sul to cen trà dël ry te pa ste bë to kal bos su tri ki mo. Neu ro lo gi nës ap þiû ros me tu nu sta ty ta da li në sen so mo to ri në afa zi ja ir leng vo laips nio de ði nio ji he mi pa re zë. At li kus sku bià gal vos smege nø kom piu te ri nae to mog ra fi jà (GSKT), ûmiø pa ki ti mø ne nu sta ty ta. Diag no zuo tas ûmus gal vos sme ge nø in sul tas 98 NEUROLOGIJOS SEMINARAI • ISSN 1392-3064 / eISSN 2424-5917 © Neurologijos seminarai, 2019. Open Ac cess. This ar ti cle is dis trib uted un der the terms of the Cre ative Com mons At tri bu tion 4.0 Inter na tional Li cense CC-BY 4.0 (http://creativecommons.org/licenses/by/4.0/), which per mits un re stricted use, dis tri bu tion, and re produc tion in any me dium, pro vided you give ap pro pri ate credit to the orig i nal au thor(s) and the source, pro vide a link to the Cre ative Com mons li cense, and in di cate if changes were made. KLINIKINIS ATVEJISNeurologijos seminarai 2019; 23(80): 98-105 Santrauka. In fek ci nis en ce fa li tas imu no sup re si niø bûk liø me tu yra ne re tai pa si tai kan ti, grei tos diag nos ti kos ir anks ty vo gy dy mo rei ka lau jan ti bûk lë, ga lin ti sà ly go ti sun kø neu ro logi ná de fi ci tà ir net li go nio mir tá. Ði pro ble ma tam pa itin ak tu a li di dë jant ser ga mu mui on ko logi në mis ir au to ...