AUDIT test is a traditional methodology to diagnose harmful use of alcohol. The study summarizes the AUDIT test results from the public survey data which was performed in 2007.Methods. The representative sample of Lithuanian adult (15-74 years old) population has been surveyed in October-December 2007. In total 3302 respondents filled in the questionnaire. The level of harmful use of alcohol was estimated with the AUDIT test. The respondents were also asked to provide additional demographic information as well as information about their expenditure on alcoholic beverages.Results. The harmful use of alcohol was observed in 1/5 of 15-74 years old Lithuanians. The highest prevalence of harmful use of alcohol was among 35-44 years old males, and 25-34 years old females. It was around three times more common among males then among females. The lower education, unemployment, living in rural areas, and living alone were the factors more closely associated with the higher prevalence of problematic alcohol use. Problematic alcohol users spend in average 4 times more money to purchase alcoholic beverages. According to the study results alcohol related problems are associated with significant proportion of Lithuanian population. Special concern must be attributed to a fact that the problematic use of alcohol is high among the people in youngest age groups.

Psichologinio smurto darbe tema jau keletą dešimtme­čių gvildenama tiek užsienio, tiek Lietuvos literatūroje. 2022 metų lapkričio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo Darbo ko­dekso pakeitimai, pagal kuriuos didesnės įmonės privalo patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, ją paskelbti darbuotojams ir įgyvendinti. Informacinių technologijų sektorius yra vienas greičiausiai augančių visame pasaulyje, tačiau smurto paplitimo reiškiniai tarp šio sektoriaus darbuotojų Lietuvoje nebuvo nagrinėti. Šiuo tyrimu siekėme įvertinti psichologinio smurto darbe paplitimą tarp IT specialistų ir jo sąsajas su subjekty­viuoju sveikatos vertinimu ir darbingumu. Tyrimo prie­monė − anoniminė anketa, sniego gniūžtės metodu išpla­tinta tarp IT specialistų. Į anketos klausimus atsakė 114 respondentų. Rezultatai parodė, jog 10,5 proc. tyrimo dalyvių darbe dažnai ar sistemingai patiria psichologinį smurtą. Kiek didesnė tyrimo dalyvių dalis pažymėjo, kad jiems dažnai ar sistemingai tenka patirti psicholo­ginio smurto apraiškas. 27 proc. respondentų nurodė, kad darbe dažnai patyrė sarkazmą ar kitą erzinantį el­gesį, o ketvirtadaliui respondentų buvo liepiama atlikti žemesnės kvalifikacijos darbą. Daugiau kaip 19 proc. respondentų nurodė, kad darbo vietoje buvo apkalbami, 18,4 proc. respondentų patyrė užgaulias pastabas dėl savo įpročių, pažiūrų ir asmeninio gyvenimo, beveik 11 proc. respondentų teko patirti žodinį priekabiavimą ar grasinimus, apie 10 proc. respondentų darbo vietoje buvo ignoruojami. Nustatyta, kad psichologinio smurto patyrimas darbo vietoje gali būti susijęs su prastesniu sveikatos bei darbingumo vertinimu.

Depresija yra vienas dažniausiai pasitaikančių psichikos sveikatos sutrikimų. Skirtingi šaltiniai nurodo, kad nuo 3 iki 17 proc. Europos gyventojų patiria įvairias depresines būsenas [3][4][5]. Prognozuojama, kad 2020 m. dėl ekonominės naštos sunkumų depresija už-ims antrą vietą po išeminės širdies ligos [6] .Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, sergamumas depresija 2009 metais Lietuvoje buvo 53,6 atvejų100000 gyventojų, ligotumas -685,5/ 100000 gyventojų [7]. Šie skaičiai rodo, kiek žmonių kreipėsi pagalbos į psichikos sveikatos specialistus, dirbančius valstybinėse įstaigose. Manoma, kad dalis depresinių sutrikimų maskuojami kitomis ligomis, nežinoma, kiek žmonių kreipėsi pagalbos į bendrosios praktikos gydytojus, neurologus dėl psichikos sveikatos problemų. Žmonėms, išgyvenantiems psichikos sveikatos problemas, dažnai tenka susidurti nu neigiamomis visuomenės nuostatomis ir diskriminacija, todėl dalis visiškai nesikreipia pagalbos arba kreipiasi į psichikos sveikatos specialistus, dirbančius privačiai. Taip pat yra duomenų, kad 25% žmonių, turinčių depresiją arba nerimo sutrikimą, nemano, kad serga psichikos liga [8]. Todėl oficiali statistika atspindi tik tą depresijos dalį, su kuria susiduria psichikos sveikatos specialistai.Iki Užsienyje atliktų tyrimų duomenimis, depresijos paplitimas tarp miesto ir kaimo gyventojų skiriasi, nors duomenys prieštaringi. Pasaulio mokslininkai mano, kad ramus gyvenimas kaimuose, artimesni socialiniai kontaktai tarp žmonių gali teigiamai veikti psichikos sveikatą. Bet pagyvenusių žmonių vienišumas, blogesnė ekonominė situacija, bedarbystė, nepalankios alkoholio vartojimo tradicijos gali būti susiję su didesniu depresijos paplitimu. Sunkesnis paslaugų prieinamumas dėl atstumo, neigiamos nuostatos žmonių su psichikos sveikatos problemomis atžvilgiu apsunkina žmonių apsisprendimą kreiptis pagalbos [15][16][17][18]. Taip pat kai kurie autoriai mano, kad didesnis depresijos paplitimas kaimuose yra sąlygotas ypatinga kaimų gyventojų grupe: dauguma jų yra vieniši pagyvenę žmonės [19,20]. Žinoma, kad netaikant adekvataus ir savalaikio gydymo depresija užsitęsia, kartojasi ir gali komplikuotis į savižudišką elgesį [21]. Jau dešimtmetį savižudybės yra skausminga tema Lietuvai ir svarbu atkreipti dėmesį, kad mūsų kaimuose depresijų skaičius yra dvigubai didesnis nei miestuose -46 atvejai/100000 gyventojų ir 23 atvejai/100000 gyventojų atitinkamai [22].

Mokymosi aplinka daro tiesioginį poveikį studentų aukštesniųjų mąstymo įgūdžių ugdymui, psichologinei savijautai ir mokymuisi. Prie mokymosi efektyvumo prisideda psichosocialinė aplinka. Šią aplinką sudaro aukštosios mokyklos aplinka, studento, dėstytojų ir bendrakursių bei mokomosios medžiagos sąveika. Psichosocialiniai veiksniai yra labai reikšmingi prognozuojant studentų akademinę sėkmę. Akademiniai ir socialiniai reikalavimai gali sukelti ir emocinę įtampą. Svarbu įvertinti studentų patiriamus psichosocialinius veiksnius, turinčius įtakos jų psichologinei gerovei ir sveikatai. Tyrimo tikslas – remiantis moksliniais šaltiniais, apžvelgti psichosocialinius veiksnius, galinčius paveikti aukštųjų mokyklų studentų akademinius pasiekimus, sveikatą ir gerovę.