No abstract

No abstract

Nugaros smegenų pažeidimas dažnai sukelia negalią, sunkų stresą ir ilgalaikį adaptacijos procesą. Šio tyrimo tikslas – įvertinti asmenų, patyrusių nugaros smegenų pažeidimą, emocinę savijautą ir galimą psichikos sveikatos specialistų paslaugų poreikį po pirminės reabilitacijos. Apklausti 20 asmenų pakartotinės reabilitacijos metu. Tyrimui buvo naudojama Klinikinė nerimo ir depresijos skalė (angl. HAD‘s – Hospitalal Anxiety and Depression scale) ir anketiniai klausimai. Depresiškumo vidurkis tiriamųjų grupėje 4,9±3,13 balai, nerimo - 5,05±2,52. Padidėjusį nerimą ar/ir depresiškumą patiria 9 (45%) asmenys, tačiau klinikiniai požymiai yra saikingi (8-10 balų ribose). 11 (55%) pažymėjo patyrę ypač sunkių psichologinių sunkumų po nugaros smegenų pažeidimo. 14 (70%) dėl emocinių sunkumų konsultavosi su specialistais. Dažniausiai kreipiamasi į šeimos gydytoją (9), į neurologą (3), psichologą (3). Konsultacija atitiko 4 pacientų lūkesčius, 10 – iš dalies atitiko. 7 (35%) asmenys teigė vartojantys vaistus nuotaikos ar miego korekcijai. Visi apklaustieji emocinės paramos pirmiausia kreipiasi į artimuosius, 60% apklaustųjų nurodė, kad esant galimybei dalyvautų savitarpio pagalbos grupėje.