Straipsnyje apžvelgiama Lietuvos žiniasklaidos sistemos savitvarkos institucinė sąranga ir institucijų kompetencijos, mėginama nustatyti jų funkcinius aspektus. Taip pat aptariami bendrieji profesinių etikos kodeksų tikslai, reikalavimai tokių dokumentų turiniui ir formai. Šio straipsnio tikslas -atlikti Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso kokybės turinio analizę, palyginti Visuomenės informavimo įstatyme ir Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekse naudojamas normas ir nuostatas, užtikrinančias visuomenės informavimo rengėjų ir žurnalistų atsakingą ir skaidrią veiklą. Tyrimo metodas -apžvalginis, lyginamasis, apibendrinamasis.Pagrindiniai žodžiai: etika, teisė, funkcija, norma, įstatymas, profesinė etika, viešosios informacijos rengėjas, žiniasklaida, žurnalistas.

Straipsnio tikslas – apžvelgti žiniasklaidos savireguliavimo (savitvar­kos) modelius, veikiančius užsienyje, aptarti savitvarkos institucijų pobū­dį ir funkcijas, savitvarkos institucijų struktūrą, finansavimą ir taikomas sankcijas, išanalizuoti kokie savitvarkos modeliai naudojami mūsų šalyje. Pateikiant žiniasklaidos savitvarkos Lietuvoje problematiką, atkreiptinas dėmesys į Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, įsigaliojusias nuo 2015 m. sausio 1 d., taip pat pristatomos naujo savitvarkos instituto – Vi­suomenės informavimo etikos komisijos formavimo nuostatos ir funkcijos, šios komisijos darbo organizavimo, finansavimo principai ir sprendimų paskelbimo tvarka. Atskira straipsnio dalis skiriama žurnalistų, dirbančių nacionalinėje ir regionų žiniasklaidoje, apklausos rezultatams. Apklausoje siekta išsiaiškinti, kaip Lietuvos žurnalistų sąjungos nariai (N=60), dirban­tys praktinį žurnalistinį darbą, supranta ir vertina žiniasklaidos savitvarką Lietuvoje. Straipsnio teorinis metodologinis pagrįstumas – loginė, lyginamo­ji ir kompleksinė šaltinių analizė, taip pat sociologiniai ir sisteminiai tyrimo metodai, turinio analizė, kiekybinė ir kokybinė duomenų analizė; aprašo­moji statistika.

Straipsnyje teoriniu ir praktiniu aspektais nagrinėjamos atsakingos žiniasklaidos sistemos. Teorinės prieigos grindžiamos garsaus žiniasklaidos teoretiko, žurnalistikos etiko, atsakingos žiniasklaidos sistemų (toliau – AŽS) kūrėjo ir šios idėjos autoriaus bei skleidėjo prancūzų mokslininko profesoriaus Claude-Jeano Bertrando (1934–2007) įžvalgomis. Kokia šiuo metu atsakingos žiniasklaidos sistemų situacija Lietuvoje, mėginama atskleisti analizuojant Lietuvos regioninės periodikos redakcijų veiklą. Pasinaudodama pačios atliktu tripakopiu empiriniu tyrimu, straipsnio autorė kelia klausimus, ar mūsų šalyje yra galimybių veikti atsakingos žiniasklaidos sistemoms ir ar galima būtų teigti, kad Lietuvoje yra visos sąlygos tokiam modeliui veikti. Apibendrinusi atlikto empirinio tyrimo rezultatus straipsnio autorė pateikia išvadas apie situaciją XXI amžiaus pirmo dešimtmečio šalies regionų žiniasklaidoje AŽS aspektu.Esminiai žodžiai: atsakingos žiniasklaidos sistemos; žiniasklaidos funkcijos; žiniasklaidos dalyviai; rinka, teisė ir etika; savireguliacija; įstatymas; regionų periodika.

Straipsnio tikslas – apžvelgti periodinių leidinių pavadinimų registravimo prekės ženklų registre situaciją, nustatyti kokios problemos iškyla šioje srityje, pateikti pasiūlymus dėl periodinių leidinių pavadinimų registravimo.Esminiai žodžiai: Visuomenės informavimo įstatymas, Prekių ženklų įstatymas, Valstybinis patentų biuras, periodiniai leidiniai, redakcija, registras, leidybiniai duomenys, uždaroji akcinė bendrovė

In the modern society, online comments, especially comments on news websites, create a new problem: in theory, they should guarantee the freedom of speech and improve the work of editorial boards of daily newspapers (news websites). Feedback helps the media to better understand readers and their needs. The essence of feedback for the journalist is to obtain additional information in order to expand the topic of the article, to explore new aspects of the researched subject and to react promptly to relevant information received from the audience. Exploratory research was carried out in May 2021 striving to analyse how much actual feedback works when a media outlet publishes reader comments, as well as to examine how media staff evaluate the necessity of commends under articles and their value for direct work. Fifteen professional journalists – who have more than four years of journalistic experience in national, regional and local media – participated in the research. Research participants were asked 9 questions, of which only several were closed-ended, while the rest were open-ended. The survey was thus carried out in person, seeking to ascertain the questions discussed and clarify situations or circumstances. The duration of each interview was 45-80 minutes. Meetings took place with interviewees or they were contacted via Skype and ZOOM platforms. The article discusses research results, provides examples from editorial experience, as well as reveals views of editorial boards and journalists concerning the phenomenon in question and its problematic aspects.