An increasing number of recent discussions have focused on the need for designing transport systems in consonance with the importance of the environment, thus promoting investment in the growth of non-motorized transport infrastructure. Under such conditions, the demand for implementing the most effective infrastructure measures has a profoundly positive impact, and requires the least possible financial and human resources. The development of the concept of sustainable mobility puts emphasis on the integrated planning of transport systems, and pays major attention to the expansion of non-motorized and public transport, and different sharing systems, as well as to effective traffic management involving intelligent transport systems. The development of transport infrastructure requires massive investment, and hence the proper use of mobility measures is one of the most important objectives for the rational planning of sustainable transport systems. To achieve this established goal, this article examines a compiled set of mobility measures and identifies the significance of the preferred tools, which involve sustainable mobility experts. The paper also applies multicriteria decision making methods in assessing urban transport systems and their potential in terms of sustainable mobility. Multicriteria decision making methods have been successfully used for assessing the effectiveness of sustainable transport systems, and for comparing them between cities. The proposed universal evaluation model is applied to similar types of cities. The article explores the adaptability of the model by assessing big Lithuanian cities.

Abstract. In recent years, on the EU transport initiatives, the EU member states have been creating sustainable urban mobility plans, which is new practice for the majority of the EU cities. Both municipal experts and plan developers suffer from lack of knowledge, experience and confidence in producing the above introduced documents. The article analyses possible solutions for sustainable urban mobility plans and presents the sets/scenarios of the proposed measures exactly corresponding the specificity of cities different in size and significance.

Sustainable Urban Mobility Plans are developed in Europe rapidly. The future initiative is expected to change the image of European cities and will make transport systems efficacious, thus reducing congestion, decreasing air pollution, and offering alternative options for travelling. The impact of the measures being implemented needs to be monitored regularly to evaluate the effect of Sustainable Urban Mobility Plans, and progress in accomplishing the objectives and specific aims of Sustainable Urban Mobility Plans are assessed. Infrastructure measures often require considerable investment, and therefore, their rational use expected to create immense benefit to the public. This article analyses various European models for monitoring and evaluating Sustainable Urban Mobility Plans. The models are structured, proposing an assessment methodology for Sustainable Urban Mobility Plans. Assistance provided by the experts and the use of evaluation models for the analytic hierarchy process assists in identifying the significance of the monitoring indicators that allow assessing the priority orders and the importance of implementing mobility measures.

Autonomous car travel planning is increasingly gaining attention from scientists and professionals, who are addressing the integration of autonomous cars into the general urban transportation system. Autonomous car travel planning depends on the transport system infrastructure, the dynamic data, and their quality. The efficient development of travel depends on the development level of the Intelligent Transport Systems (ITS) and the Cooperative Intelligent Transport Systems (C-ITS). Today, most cities around the world are competing with each other to become the smartest cities possible, using and integrating the most advanced ITS and C-ITS that are available. It is clear that ITS and C-ITS are occupying an increasing share of urban transport infrastructure, so the complex challenges of ITS and C-ITS development will inevitably need to be addressed, in the near future, by integrating them into the overall urban transport system. With this in mind, the authors proposed three autonomous car travel development concepts that should become a conceptual tool in the development of ITS and C-ITS.

2016 © Straipsnio autoriai. Leidėjas VGTU leidykla "Technika". Šis straipsnis yra atvirosios prieigos straipsnis, turintis Kūrybinių bendrijų (Creative Commons) licenciją (CC BY-NC 4.0), kuri leidžia neribotą straipsnio ar jo dalių panaudą su privaloma sąlyga nurodyti autorių ir pirminį šaltinį. Straipsnis ar jo dalys negali būti naudojami komerciniams tikslams. 2016 8(1): 131-138 kituose didmiesčiuose 20-25 %, mažesniuose miestuose apie 10 % (Juškevičius et al. 2013).Automobilių stovėjimo vietų reguliavimo procesą lemia politiniai sprendimai, todėl jiems reglamentuoti reikalingi teisiniai, organizaciniai ir finansiniai mechanizmai (Juškevičius et al. 2006). Dauguma pasaulio miestų automobilių stovėjimo vietų reguliavimo procesą normuoja nacionaliniais statybos techniniais reglamentais, tačiau esami automobilių stovėjimo vietų normatyvų skaičiavimo principai yra pasenę, netenkina esamų gyventojų poreikių ir nepadeda suvaldyti susisiekimo plėtros problemų, todėl juos būtina keisti.Problemos, susijusios su didėjančiu automobilių skaičiumi, aktualumas pabrėžiamas Europos Komisijos dokumentuose -Žaliosios knygos veiksmų plane (EC 2009) ir Baltojoje knygoje (EC 2011), kuriuose nurodyta Europos miestuose diegti kombinuotų kelionių skatinimo sistemų koncepcijas, kuriomis remiantis bus pasiekti vieni pagrindinių Baltosios transporto knygos strateginių tikslų: iki 2030 m. Europos Sąjungos šalyse dvigubai sumažinti įprastu kuru varomu transporto priemonių naudojimą miestuose, o iki 2050 m. pasiekti, kad miestuose jų nebeliktų.Santrauka. Šiuolaikiniuose miestuose susisiekimo sistemos valdymas ir gyventojų susisiekimo poreikių užtikrinimas yra vienas svarbiausių miesto uždavinių. Darni susisiekimo sistemos plėtra yra vienas iš elementų formuojančių miesto urbanistinį įvaizdį, kuris turi įtakos miesto socialiniams, ekonominiams, aplinkos kokybės ir kitiems veiksniams. Intensyvėjant miesto gyventojų ritmui ir didėjant susisiekimo poreikiui mieste, transporto priemonių naudojimas, statymas, laikinas ir ilgalaikis stovėjimas -tampa vis aktualesne problema. Kasdienis gyventojų susidūrimas su automobilių stovėjimo vietų trūkumo problema turi įtakos viešųjų erdvių, gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų, vaikų žaidimo aikštelių, žaliųjų plotų ir kitų teritorijų užpildymui transporto priemonėmis. Šiame straipsnyje apžvelgiamos automobilių stovėjimo statinių ir jų technologinių sprendimų panaudojimo galimybės miesto centrinėje, vidurinėje ir priemiestinėje teritorijose. Taip pat apžvelgiama automobilių stovėjimo statinių kilmė ir atsiradimo priežastys. Straipsnyje pateikiami inovatyvūs ir modernūs automobilių stovėjimo statinių koncepciniai ir realūs projektai, kuriuos įgyvendinus nepažeidžiama architektūrinė aplinka ir gerėja žmonių gyvenimo bei susisiekimo infrastruktūros kokybė.Reikšminiai žodžiai: automobilių stovėjimo statiniai, automobilių stovėjimo vietų trūkumas, privataus ir viešojo transporto jungties aikštelės. AbstractManagement of urban communication systems and ensuring of residents demands are the main tasks of the sustaina...