Nowadays translators employ various translation strategies in order to produce an adequate translation and further establish international communication. This paper deals with one translation strategy called compression which involves leaving out the target text elements present in the source text to retain the content of the words rather than preserve the structural adequacy of the text format. The degree of compression is constantly increasing in contemporary translations, due to an intensive lifestyle, the necessity to convey informational content as quickly as possible arises. Compression is widely employed in subtitling because of both the requirement to provide a very short target text by employing a restricted number of symbols allowed per one subtitle, and the necessity to express only the main idea of the utterances. Taking linguistic aspects into account, the translation strategy comprises of either grammatical or lexical ways to shorten the text without destroying its meaning. This paper presents the grammatical means of compression observed in film subtitling by shifting the primary focus on grammatical alternations found in different film genres.

nizuojam^ mokymo procès^, jo efektyvum^, studenti{ ir déstytoji} lükescii} pateisinim^, mokymo kokybés laipsnio nustatym^ ir déstytojo pedagoginés veiklos apibendrinim^. Vertinimo metodai bütini ne tik pirmosios pakopos studenti} mokymui(si), bet svarüs ir antrosios pakopos studijose. Autores pristato vertinimo metodus, ji} tipus ir analizuoja §ii} metodij taikymo situacij^ antrosios pakopos m^^strantúros studijose. Pirmiausiai pateikiama teodné formalii} ir neformalii} vertinimo metodi} apívalga ir pristatoma Dublino apraSe, Bloomo ir SOLO taksonomijose apibrézti} tiksli} s^aja su pirmosios ir antrosios pakopos studijij siekiniais. Antroje straipsnio dalyje teoriniai apibendrinimai siejami su praktiniais pilotines ^klausos apie antrosios pakopos studij^ vertinim^ rezultatais.Reikíminiai iodiiai: mokymo procesas, vertinimas, jvertinimas, vertinimo metodai, gebéjimai, studijij kokybé.

Audiovizualiniuose kūriniuose svarbus pasakojamas siužetas, kuriamas vaizdas, nuošaly nepaliekamos emocijos, jausmai, jų perteikimas, atpažinimas ir išgyvenimas. Filmų kūrėjai, pasitelkę pačias įmantriausias vaizdo ir garso priemones, siekia ne tik įtraukti žiūrovą į filmo istoriją, bet ir kviečia atpažinti veikėjų jausminius pokyčius, pajusti jų išgyvenimus ir suvokti jų emocinę transformaciją. Pasitelkus kognityvines metaforų ir metonimijų teorijas bei pastebėtas dominuojančias emocijų įkūnijimo multimodalines raiš-kos priemones, šiame straipsnyje siekiama atskleisti su meilės jausmu susijusių emocijų konceptualizaciją filme "Malonus miestelis" (Soderbergh, Ross 1998). Pirmoje straipsnio dalyje aptariamos emocijos, jų samprata, tipai, su meile susijusių emocijų somatiniai aspektai, taip pat nagrinėjamos multimodalinės reikšmės konstrukcijos, jų audiovizualinė realizacija. Antroje straipsnio dalyje analizuojamos filme pastebėtų su meile susijusių ryškių emocijų -ekstazės ir susižavėjimo -raiška bei jas atskleidžiančios multimodalinės metaforos ir metonimijos.REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: multimodalinė metafora, multimodalinės raiškos priemonės, audiovizualinė raiška, emocijų konceptualizacija. ĮvadasAudiovizualiniuose kūriniuose, kuriuose, be verbalinės informacijos, glaudžiai susipina vaizdo ir garso informaciniai elementai, žiūrovai susipažįsta ne tik su veikėjų išorinio gyvenimo specifika, siužeto linija, bet kartu gali pajusti, išgyventi personažų įkūnijamas vidines nuotaikas, permainas, jausmus ir emocijas. Vidinį pasaulį padeda atskleisti įvai- rios raiškos priemonės ir jų kombinacijos. Šio straipsnio tikslas -pasitelkus multimodalinių metaforų ir metonimijų teorines įžvalgas ir pritaikomumo galimybes, atskleisti filmo veikėjų meilės jausmą brandinančias emocijas, nustatyti jų konceptualizaciją. Analizei pasirinktas amerikiečių režisieriaus Gary'o Rosso filmas Malonus miestelis (Soderbergh, Ross 1998), iš kurio kaip tyrimo objektas buvo atrinktos ryškiausiai neverbalinėmis ir verbalinėmis raiškos priemonėmis išreikštos dvi su meile susijusios emocijos -susižavė-jimas ir ekstazė.Siekiant atskleisti meilės konceptualizaciją, iš pradžių straipsnyje yra pristatomos emocijos, jų samprata, būdingiausi požymiai, R. Plutchiko sudarytas emocijų ratas. Vė-liau apžvelgiamas multimodalumo reiškinys audiovizualinėje plotmėje, tipiškiausios jo raiškos priemonės ir funkcijos audiovizualiniame tekste. Antroje straipsnio dalyje aptariami atlikto tyrimo rezultatai, susiję su meilės transformacijos sklaidos raiška. Tyrimas buvo atliktas taikant aprašomają strategiją ir analitinį kognityvinės lingvistikos, susijusios su emocijų konceptualizacija, metodą.Multimodalinių metaforų ir metonimijų tyrimai sulaukia vis didėjančio mokslininkų dėmesio. Nuo 2008 metų, kai savo studijoje C. Forcevillis pristatė konceptualiąją metaforą ne vien tik kaip žodinę kategoriją, užsienio mokslininkai atkreipė dėmesį į šios metaforos multimodalumą ir jos vaizdinę raišką (El Refaie 2003, Fahlenbrach 2008, Ortiz 2011. Imta tirti multimodalinės metaforos suv...

The growing supply of audiovisual products is closely linked to their translation to the target audience. In Lithuania, as well as in other countries, various modes of audiovisual translation are applied: some audiovisual works are dubbed, some are translated using voice-over, and still others are subtitled or surtitled. Deaf and hard of hearing viewers have access to the audiovisual content with the help of specialized subtitles; whereas the blind and partially sighted gain access via audio description. Each mode of audiovisual translation is defined by particular terms and specific characteristics, the variety of which may frequently seem like a kind of terminological maze for their users. This article aims at defining terms related to both the field of audiovisual translation and its modes by examining their differences and similarities to provide a structured classification of these terms. The paper also presents the insights and results of the survey, which reveals consumers’ ambiguities about the perception of audiovisual products and the application of audiovisual translation terminology.

Summary.A great variety of original audiovisual (AV) texts such as films, television series, teletext, videogames, live performances may include more than one language as an outcome of the director's initial intension. The producers of the AV texts tend to portray specific cultural aspects with different linguistic variations, which are also related to particular stylistic, pragmatic or discursive functions. In certain cases, translators of such AV texts face serious challenges. One of the thorny problems arises with the adaptation of the multilingual AV texts to the deaf and hard of hearing audience. Different strategies and methods of employing the multilingual AV texts for the needs of the deaf and hard of hearing audience have been adopted in various countries; however, nowadays Lithuania has only taken its first steps in developing a unified system of working out translating and subtitling strategies of the AV texts in general. This article aims at discovering professional translation and subtitling practices along with the norms, criteria and strategies of this specific translation activity in Lithuania and abroad. Firstly, the existing overseas reality of the translation and subtitling of multilingual AV texts is described and afterwards the tendencies within the Lithuanian adaptations of AV texts are discussed.