Background: In the case of complicated kidney transplantation, when the accessory artery is severed, the main task is to decide whether to restore renal blood flow and which method should be used. In this report, we present a case of kidney transplantation with vascular reconstruction using an ovarian vein as an interposition graft between a larger branch of the main renal artery and the lower polar artery which was severed during kidney explantation. Case summary: Kidney transplantation using an ovarian vein was performed for a 34-year-old woman with end-stage renal disease on 1 April 2020 in the Hospital of Lithuanian university of health sciences (LUHS) Kaunas Clinics. A lower accessory renal artery was severed during kidney explantation. As the ovarian vein of the donor remained and matched the diameter of the severed vessel, it was decided to use it as an insertion between the main renal artery and the accessory renal artery of the inferior pole. The cold ischemic time was 770 min and the warm ischemic time was 37 min. A month after transplantation, the patient’s condition and daily urine output were normal and the serum creatinine level decreased rapidly. Fifteen months after the surgery, the function and structure of the transplant remained normal and there was no evidence of serious vascular complications on CT scans. This is the first case where graft function was verified after transplantation using three-dimensional CT angiography. Conclusions: If an inferior polar artery is severed, vascular reconstruction must be performed to preserve the function of the graft. Usually, the gonadal vein is available during donor nephrectomy; therefore, it can be explanted without additional difficulties or incisions. Although we have not reported any complications, further studies are recommended on the long-term outcomes of this alternative approach for the reconstruction of short renal arteries.

Kognityvinės funkcijos yra svarbios ne tik kasdieniame, bet ir darbiniame gyvenime. Jų silpnėjimas siejamas su lėtiniu uždegiminiu atsaku, sukeliamu įvairių lėtinių ligų, kurių rizikos veiksnių randama ir darbo aplinkoje. Ty­rimo tikslas – remiantis naujausiomis mokslinėmis pu­blikacijomis apžvelgti su lėtiniu uždegimu susijusius rizikos veiksnius, esančius profesinėje aplinkoje, bei jų įtaką darbuotojų kognityvinėms funkcijoms ir darbinei veiklai. Išanalizuota 15 ne senesnių nei dešimties metų senumo publikacijų aptariama tema. Straipsniai atrinkti iš PubMed, UpToDate ir ScienceDirect medicininių duo­menų bazių. Remiantis rezultatais, pažinimo funkcijų silpnėjimas gali būti susijęs su darbo aplinkoje esančiais rizikos veiks­niais: biologinėmis bei mineralinėmis dulkėmis, sun­kiaisiais metalais, pesticidais ir kitais, galinčiais sukelti lėtinį sisteminį uždegimą, progresuojantį iki neurode­generacijos. Šių veiksnių įvertinimas labai svarbus pro­fesiniam visavertiškumui – dėl kognityvinių funkcijų svarbos darbe šių funkcijų silpnėjimas yra žalingas ne tik darbuotojui, bet ir darbovietei. Šių funkcijų įverti­nimo procesas yra sudėtingas, neretai diagnostika vėlyva, todėl labai svarbi ne tik prevencija, bet ir ikiklinikinių pokyčių vertinimas.