Every woman needs to know about the importance of the function of pelvic-floor muscles and pelvic organ prolapse prevention, especially pregnant women because parity and labor are the factors which have the biggest influence on having pelvic organ prolapse in the future. In this article, we searched for methods of training and rehabilitation in prepartum and postpartum periods and their effectiveness. The search for publications in English was made in two databases during the period from August 2020 to October 2020 in Cochrane Library and PubMed. 77 articles were left in total after selection—9 systematic reviews and 68 clinical trials. Existing full-text papers were reviewed after this selection. Unfinished randomized clinical trials, those which were designed as strategies for national health systems, and those which were not pelvic-floor muscle-training-specified were excluded after this step. Most trials were high to moderate overall risk of bias. Many of reviews had low quality of evidence. Despite clinical heterogeneity among the clinical trials, pelvic-floor muscle training shows promising results. Most of the studies demonstrate the positive effect of pelvic-floor muscle training in prepartum and postpartum periods on pelvic-floor dysfunction prevention, in particular in urinary incontinence symptoms. However more high-quality, standardized, long-follow-up-period studies are needed.

Objectives. To find out sentinel lymph node detection rate of low-risk endometrial cancer patients. To compare postoperative complications rate, lenght of a surgery, lenght of hospital stay and sensitivity of detecting lymph node metastasis between minimally invasive surgery with sentinel lymph node biopsy and abdominal surgery with systemic pelvic lymphadenectomy. Methods. Retrospective analysis of low-risk endometrial cancer patients, treated in National Cancer Institute (n = 103) history cases from 2018 10 untill 2019 12. I group – laparoscopic hysterectomy with sentinel lymph node biopsy (n = 35); II group – abdominal hysterectomy with systemic pelvic lymphadenectomy (n = 68). Both groups were homogeneous according to clinicopathological features. Results. Sentinel lymph node were detected in 97.1% cases. Sentinel lymph nodes in both sides were detected in 85.7% cases. Metastasis in regional lymph nodes were detected in 2 cases (5.7%) in group I and none group II. Postoperative complications rate in group I were 3.8% and 13% in group II. Conclusions. There are significantly less postoperative complications in endoscopic surgery with sentinel node biopsy for low-risk endometrial cancer treatment, also this method is more accurate in surgical staging in National Cancer Institute.

Reikšminiai žodžiai: gimdos miomos, fibromos, lejomiomos, gimdos arterijų embolizacija. Darbo tikslas. Įvertinti gimdos arterijų embolizacijos, taikomos gydyti gimdos miomas, dažnį ir rezultatus. Tyrimo medžiaga ir metodai. Retrospektyviai analizuotos 2008–2015 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno klinikose, Respublikinėje Vilniaus universiteninėje ligoninėje ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje gydytų moterų ligos istorijos (n = 13), kurioms buvo taikyta gimdos arterijų embolizacija (GAE) simptominėms gimdos lejomiomoms gydyti. Gimdos lejomiomos diagnozė (TLK D25) buvo patvirtinta ultragarsiniu arba magnetinio rezonanso tyrimu ir ginekologiniu ištyrimu. Atlikta moterų anketinė apklausa siekiant įvertinti jų pasitenkinimą procedūra ir gimdos miomų simptomatikos dinamiką po procedūros. Rezultatai. Prieš gimdos arterijų embolizaciją 61,5 proc. moterų buvo nustatyta anemija. Visos moterys prieš procedūrą skundėsi gausiomis ir skausmingomis menstruacijomis (p < 0,05), beveik pusei (46,2 proc.) pasireiškė spaudimo jausmas pilvo srityje. Vertinant ultragarsinio tyrimo duomenis po atliktos embolizacijos, 76,9 proc. atvejų miomų dydis sumažėjo. Pakartotinos procedūros nereikėjo nė vienai pacientei. Visos apklaustos pacientės procedūrą vertina teigiamai. Po gimdos arterijų embolizacijos skausmingos, gausios mėnesinės, spaudimo jausmas pilvo srityje visoms sumažėjo. Tik 1 iš 8 moterų, kurioms prieš embolizaciją buvo nustatyta anemija, ji išliko ir po procedūros. Išvados. Gimdos miomų gydymas atliekant gimdos arterijų embolizaciją net didžiausiose ir pažangiausiose Lietuvos ligoninėse yra taikomas retai. Visos moterys procedūrą įvertino teigiamai. Po gimdos arterijų embolizacijos 76,9 proc. atvejų miomos dydis sumažėjo ir tik 7,6 proc. tiriamųjų vėliau prireikė operacinio gydymo.