No abstract

No abstract

No abstract

Straipsnyje apžvelgiami Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos istorikų, dalyvavusių diskusijoje apie Lietuvos katalikus, savanoriškai ar prievarta atsidūrusius Sibire, pranešimai. Virtualaus apskritojo stalo dalyviai nustatė temos šaltinių bazę, apibūdino jos tyrimo laipsnį, apibrėžė tolesnių tyrimų perspektyvas. Kalbant apie šaltinius, pažymėta, kad nemaža dalis jų saugoma Sibiro archyvuose. Tai – atskiri dokumentai ar bylos bažnyčių, perkėlimo komisijų, policijos, žemės matininkų, valsčių administracijų, kaimo draugijų, politinių partijų, švietimo įstaigų, tautinių draugijų, gyventojų surašymo komisijų, religijos reikalų komisarų, tremtinių, repatriantų fonduose. Vertingos medžiagos yra ir centriniuose Lietuvos, Rusijos, Baltarusijos istoriniuose archyvuose, Vatikano ir vienuolijų ordinų archyvuose. Vilniaus mokslinėse bibliotekose galima rasti kelių Sibire tarnavusių lietuvių kunigų rankraščius. Iš publikuotų šaltinių diskusijos dalyviai ypatingą dėmesį skyrė atsiminimų, dokumentų, laikraščių straipsnių leidiniams. Kaip papildomi šaltiniai buvo minimi ir asmeniniai laiškai, nuotraukos, epitafijos. Istoriografijoje apie Sibiro Katalikų Bažnyčią vyrauja bendro ar prolenkiško pobūdžio studijos, kuriose katalikai iš Lietuvos dažniausiai nėra išskiriami kaip atskira kategorija arba visai neminimi. Tyrimų, skirtų būtent Lietuvos katalikams Sibire, yra labai nedaug, tad didelis kiekis šaltinių atveria plačias perspektyvas tyrimams – kolektyviniams, tarptautiniams, tarpdisciplininiams. Tyrimo objektais galėtų būti Lietuvos katalikų kasdienybė, iškilių asmenybių biografijos, kultūrinis ir religinis gyvenimas. Pažymėta, jog labai svarbus yra mokslinis rinktinių šaltinių leidinys. Straipsnyje pateikiamas kritinis aparatas ir studijų nuotolinės konferencijos tema sąrašas.

Tarpukario Lietuva religiniu ideologiniu požiūriu traktuojama nevienareikšmiškai. Bažnyčios bei Valstybės santykiai labai gerai atsispindi vertinant Bažnyčios veikimo galimybes mokykloje. Bažnyčios veikimas tarpukario nepriklausomos Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose laikytas aktualiu ir svarbiu, tikybos dėstymas buvo įtvirtintas Konstitucijoje, švietimo institucijose veikė Katalikiškoji Akcija. Tikybos mokymas ir dorinis ugdymas grįstas Šventuoju Raštu, Katekizmu ir Bažnyčios istorija. Profesionaliai parengta šios disciplinos programa ir mokymo metodika siekta ugdyti bendražmogiškąsias savybes, solidarumą, patriotizmą, formuoti sąžinę. Tikybą galėjo dėstyti tik pagal Konkordato reikalavimus paskirti asmenys. Interwar Lithuania is viewed in religious ideological terms as ambiguous. The relationship between the Church and the State is very well reflected in the assessment of the Church's potential for school activities. The fact that teaching religion is enshrined in the Constitution and in the Catholic Campaign's educational institutions demonstrates that the Church's ability to participate in regular schools in interwar independent Lithuania was relevant and important. Religious teaching and moral education were based on Scripture, Catechism, and Church History. The professionally developed curriculum and teaching methodology of this discipline aimed to fulfil its goals: the development of common human qualities, conscience-building, solidarity, and patriotism. Religion could only be taught by persons who were appointed in accordance with the requirements of the Concordat.