No abstract

The aim of the study was to determine antimicrobial activity of rhaponticum and shrubby cinquefoil extracts. Material and Methods. Ethanol extract from the leaves of rhaponticum (Rhaponticum carthamoides D.C. Iljin) and shrubby cinquefoil (Potentilla fruticosa L.) was produced at the Department of Food Technology, Kaunas University of Technology. The antimicrobial activity of the viscous extract or rhaponticum and shrubby cinquefoil was evaluated using standard microorganism cultures (bacteria Staphylococcus aureus ATCC 25923, Enterococcus faecalis ATCC 29212, Escherichia coli ATCC 25922, Klebsiella pneumoniae ATCC 33499, Pseudomonas aeruginosa ATCC 27853, Proteus mirabilis ATCC 12459, Bacillus subtilis ATCC 6633, Bacillus cereus ATCC 8035 and fungi Candida albicans ATCC 60193). The minimum inhibitory concentration (MIC) of the examined preparations was determined. Results. Both studied preparations – rhaponticum (Rhaponticum carthamoides D.C. Iljin) and shrubby cinquefoil (Potentilla fruticosa L.) – demonstrated similar antimicrobial activity. The highest sensitivity to the studied preparations was observed in microbes with eukaryotic cell structure: Candida albicans, which is a fungus, and a spore-forming prokaryotic bacterium, Bacillus cereus. The highest resistance was observed in Escherichia coli and Klebsiella pneumoniae. Conclusions. The studied preparations – viscous extracts of rhaponticum and shrubby cinquefoil – are substances with antimicrobial activity against gram-positive (Staphylococcus aureus and Enterococcus faecalis) and gram-negative (Escherichia coli, Klebsiella pneumoniae, Pseudomonas aeruginosa, and Proteus mirabilis) bacteria, spore-forming bacteria (Bacillus subtilis and Bacillus cereus), and fungi (Candida albicans).

Summary. good; 55.2%, as good; 33.7%, as satisfactory; 4.7%, as poor; and 0.3%, as very

Raktažodžiai: sportas, negalia, gyvenimo kokybė, lygios galimybės. Santrauka. Tarptautinis olimpinis ir Parolimpinis komitetai nutarė, kad 2012 m. Londone Olimpinės ir Parolimpinės žaidynės vyks tuo pačiu metu. Tyrimo tikslas. Nustatyti, ar Lietuvos neįgalieji sportininkai turi lygias galimybes sportuoti kaip ir negalios neturintys bei integruotis į bendrą Lietuvos sporto sistemą. Sportininkų anoniminė apklausa atlikta 2006 m. Išanalizuotos 235 tyrime dalyvavusių asmenų anketos, iš kurių 159 neįgaliųjų sportininkų, 76 negalios neturintys sportininkai (kontrolinė grupė). Anketas aprobavo ir sutikimą atlikti tyrimą davė Lietuvos parolimpinis komitetas. Apklausa atlikta Lietuvos neįgaliųjų sporto klubuose bei Lietuvos kūno kultūros akademijoje. Tyrimo duomenys apie tiriamųjų nuostatas apie save bei fizinius ir socialinius aplinkos veiksnius rodo, kad visi kontrolinės grupės sportininkų rodikliai buvo statistiškai patikimai (p<0,05) didesni nei neįgaliųjų sportininkų. Daugiau kaip pusė (56,6 proc.) kontrolinės grupės sportininkų pažymėjo, kad jų gyvenimas yra prasmingas, o neįgaliųjų sportininkų -tik 33,8 proc. (p<0,05). 59 proc. kontrolinės grupės sportininkų buvo patenkinti gyvenimo kokybe, o neįgaliųjų sportininkų gerokai mažiau -36,2 proc. Tuo tarpu 56,6 proc. kontrolinės grupės sportininkų pažymėjo, kad sportas jų gyvenime yra svarbus, o neįgaliųjų sportininkų rodiklis buvo žymiai mažesnis -33,2 proc. Tik pusė (51,6 proc.) tyrime dalyvavusių neįgaliųjų sportininkų turi nuolatinį trenerį. Absoliuti dauguma tyrime dalyvavusių sportininkų (nepriklausomai nuo įgalumo) pažymėjo, kad sportas padeda jiems realizuoti save. Mūsų duomenimis, dauguma kontrolinės grupės (74,6 proc.) ir absoliuti dauguma neįgaliųjų sportininkų (92,5 proc.) pažymėjo, kad žiniasklaidoje neįgaliųjų sportas nepakankamai propaguojamas. Nepakankamas informacijos kiekis apie neįgaliųjų sportą, asmenybės, fizinių bei socialinių aplinkos veiksnių rodikliai žemesni nei kontrolinės grupės sportininkų yra esminė kliūtis neįgaliųjų savarankiškos socialinės sporto sistemos kūrimui bei integracijai į bendrąją Lietuvos sporto sistemą lygių galimybių aspektu.Adresas susirašinėti: L. Samsonienė, VU Sveikatos ir sporto centras, Summary. The International Olympic and Paralympic Committees have decided that in 2012, the Olympic and Parolympic Games in London will take place at the same time. For this reason, the aim of our study was to determine whether athletes with disability in Lithuania have the same possibilities for sportsand thus for integration into the unifi ed Lithuanian sports system -as those without disability.An anonymous inquiry of athletes with and without disability was performed in 2006. We analyzed 235 questionnaires fi lled in by the participants of the study; 159 subjects were with and 76 without disability. The Lithuanian Paralympic Committee approved the questionnaires and gave an agreement for the study. The inquiry was performed in Lithuanian sports clubs for the persons with disability and in the Lithuanian Academy of Physical Educatio...

ĮvadasPasaulinė sveikatos organizacija (PSO), atsisakiusi 1980 m. pripažinto tradicinio medicininio negalių modelio ir siekdama šį modelį kompleksiškai suderinti su Vakarų valstybėse pripažintu šiuolaikiniu socialiniu negalių modeliu, pateikė naują tarptautinės funkcionavimo, neįgalumo ir sveikatos klasifikavimo (angl. International classification of functioning, disability and health -ICF) sistemos koncepciją (1). Šioje koncepcijoje negalios sąvoka vartojama kaip skėtinė, apimanti asmens galimybes funkcionuoti ir dalyvauti (angl. functioning and participation) įvairiose visuomenės veiklos srityse. Kitaip tariant, kuo didesnis asmens dalyvavimas vienoje ar kitoje visuomenės gyvenimo veikloje (socialinis dalyvumas), tuo jo negalia konkrečioje veikloje yra mažesnė. Neįgaliųjų socialinio dalyvumo galimybės priklauso nuo įvairių veiksnių, kurie naujoje koncepcijoje suskirstyti į dvi pagrindines tarpusavyje susijusias grupes: sveikatos būklės (angl. health conditions) veiksnius, apimančius kūno struktūros trūkumus bei funkcijų sutrikimus, ir su ja susietus veiksnius (angl. contextual factors), apimančius neįgaliųjų aplinkos bei asmeninius veiksnius. Šie veiksniai turi įtakos asmens galimybėms dalyvauti vienoje ar kitoje visuomenės veiklos srityje. Aplinkos veiksniai apima fizinę ir socialinę (savitarpio santykių ir požiūrių) aplinką, su kuria susiduria neįgalus asmuo, o asmeniniai veiksniai gali apimti labai daug veiksnių