health psychology report • volume 7(3), 9 original article background State Border Guards (SBGs) are an under-researched group in law enforcement. Their role involves exposure to threats and actual traumatic events. This study is designed to assess the nature of SBGs' traumatic experiences, their perceptions of their need for psychological counselling and their attitudes towards counselling. participants and procedure 168 Lithuanian State Border Guard Service (SBGS) officers were surveyed, using the following tools: a modified form of the Life Events Checklist (LEC), six questions to assess the need and attitudes towards psychological counselling, and socio-demographic variables. results 72.6% of the sample reported direct exposure to at least one type of traumatic event, 73.2% reported indirect exposure, and 64.3% reported exposure to trauma at work during the previous 5 years. Those who experienced more different types of direct traumatic events are more inclined to feel uneasy if their colleagues knew about them needing psychological help, more willing to look for help outside of their current employer, more likely to think that their boss might fire them if their need for psychological help became known, and less likely to think that psychological help at work is easily accessible. conclusions SBGS officers with more extensive direct traumatic event exposure exhibit more negative attitudes towards psychological counselling than their less traumatized counterparts.

Conducting a psychosocial autopsy after a suicide is a well-known method in the world for a deeper understanding of suicide, but it still raises a lot of debates over how this method could be applied better to avoid questionable reliability of the research. This study represents methodological insights from a psychosocial autopsy study of adult suicide. 145 people, who lost a close relative or friend due to a suicide, participated in the study. The results revealed that it is particularly important to complete a pilot study and a test of the protocol in a specific sample. Insights to organize face to face meetings due to the sensitivity of the experience, the ability to observe and respond to the risk of suicide of respondents, and to require researchers with practical experience in suicide prevention and psychological assistance is emphasized. This study is an attempt to give methodological insights for future research of suicide and facilitate significant progress in our understanding of suicide.

Tikslas – įvertinti asmenų, gavusių Kauno miesto savižudybių prevencijos modelio paslaugas, požiūrį į suteiktą pagalbą ir jos veiksmingumą. Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas kiekybinės anketinės apklausos būdu 2019 metų gegužės-rugpjūčio mėnesiais įstaigose, kuriose teikiamos Kauno miesto savižudybių prevencijos modelio paslaugos. Kiekybinė tyrimo anketa sudaryta iš klausimų, skirtų surinkti duomenis apie socialinius-demografinius rodiklius, savižudybės grėsmę, paslaugų gavimo ypatumus, pasitenkinimą paslaugomis bei požiūrį į jų poveikį. Tiriamųjų atsakymai buvo apdoroti ir analizuojami „Microsoft Excel 2007“ ir „IBM SPSS 20.0“ programomis. Rezultatai ir išvados. Dauguma Kauno miesto savižudybių prevencijos modelio paslaugas gavusių tyrimo dalyvių atvejo vadybą, psichologines ar savitarpio pagalbos grupes ir anonimines psichologo konsultacijas vertino teigiamai. Daugiausia atvejo vadybos paslaugą išbandžiusių asmenų pastebėjo teigiamus pokyčius, gaunant emocinę paramą, žinias, kur galima kreiptis pagalbos ir mažinant mintis apie savižudybę, o mažiausiai pastebėjusių teigiamus pokyčius buvo sprendžiant problemas, gerinant bendravimo įgūdžius ir asmeninius santykius. Psichologinėse arba savitarpio pagalbos grupėse dalyvavę asmenys daugiausia teigiamų pokyčių pastebėjo gaunant emocinę paramą, žinias, kur galima kreiptis pagalbos ir didinant viltį, kad pavyks išspręsti sunkumus, o mažiausiai pastebėjusių teigiamus pokyčius buvo mažinant nerimą ir stresą, sprendžiant problemas, gerinant asmeninius santykius. Daugiausia anonimines psichologo konsultacijas gavusių asmenų pastebėjo teigiamus pokyčius, gaunant emocinę paramą, didinat viltį, kad pavyks išspręsti sunkumus ir gerinant emocinę savijautą, o mažiausiai pastebėjusių teigiamus pokyčius buvo gerinant asmeninius santykius, bendravimo įgūdžius, sprendžiant problemas.

No abstract