Šeimos narių laikina emigracija iš Lietuvos nėra naujas reiškinys, tačiau jo mastai tampa iššūkiu šeimos institutui. Susiduriama su naujais reiškiniais: vienas arba abu tėvai išvyksta į užsienį, o vaikai gyvena Lietuvoje vieni, globojami giminių, valstybės. Kaip vertinti šiuos šeiminio gyvenimo pokyčius? Ar šie transnacionaliniai šeiminiai dariniai taps alternatyva branduolinei šeimai, kaip kadaise ja tapo sugyvenimas, švytuoklinės šeimos, sambūvis pavieniui? Akistata su nauju šeiminiu dariniu skatina klausti: kas yra atotolio šeima, atotolio vaikai? Koks kognityvinis ir emocinis krūvis slypi atotolio šeimų viešame diskurse ir kaip šis naujas šeiminis darinys gali būti konceptualizuojamas akademiniame lygmenyje? Straipsnyje aptariami trijų sociologinių tyrimų, atliktų 2004-2006 metais rezultatai. Dviejuose tyrimuose analizuojamas atotolio šeimų problematikos pateikimas Lietuvos spaudoje ir internetiniame portale DELFI, trečiame – aptariami I. Levin metodu nustatyti atotolio vaikų stigmatizavimo būdai ir stigmos valdymo strategijos. Remiantis tyrimo metu atskleistais atotolio šeimų ypatumais siūloma naujo šeiminio darinio teorinė refleksija „šeiminio streso“, „socialinių mainų“ teorijų požiūriu. Svarstomos socialinių tinklų, šeiminių problemų prieigų taikymo bei rizikos tezės eksplikacijos galimybės. Apibendrinimai pateikiami tyrimo gairių pavidalu.

Straipsnyje pristatomas analitinis autorių požiūris į psichologijos/sociologijos sandūroje sukurtą Šeimos žemėlapio metodą; nurodoma jo vieta kokybinių socialinių tyrimų metodologijoje; aptariamos metodo ištakos bei duomenų rinkimo procedūros. Parodoma, kad taikant Šeimos žemėlapio metodą vadovaujamasi simbolinio interakcionizmo įkūnytais metodologiniais principais, duomenų rinkimo ir interpretavimo procedūrose pasitelkiama atvira šeimos samprata bei diadine šeimų tyrimo samprata. Duomenų rinkimas apima tris pakopas: šeimos narių sąrašą, žemėlapį bei giluminį interviu. Šeimos žemėlapio metodas metodologinio požiūrio ir tripakopės struktūros dėka kokybinių tyrimų gausoje išsiskiria keliais ypatumais: tiriamojo apibūdinimų vizualizacija, trianguliacija, verbalinės ir neverbalinės informacijos derinimu, tiriamojo įveiklinimu. Pateikiami empirinių tyrimų pavyzdžiai liudija apie metodo galimybes, atliepiančias šiuolaikinį žinojimą ir integruojančias inovacines sociologinio tyrimo strategijas. Aptariami metodo keliami specifiniai reikalavimai tyrėjui bei tyrimo etikai.