Tyrimo tikslas – sukurti ir patikrinti modelį, kuris padėtų įmonėms suformuoti nuosavų automobilių mokesčių apskaitos politiką. Tyrimo metodai: Lietuvos Respublikos įstatymų, apskaitos standartų ir kitų norminių aktų, susijusių su ilgalaikiu materialiuoju turtu ir įmonių mokamais mokesčiais, analizė, indukcija; grafinio vaizdavimo, modeliavimo, loginės analizės metodai; atvejo analizė, sintezė, apibendrinimas. Įmonės turi galimybę praktikoje derinti finansinės bei mokesčių apskaitos tikslus, t.y. finansinėse ataskaitose atspindėdamos tikrą ir teisingą finansinę įmonės būklę ir veiklos rezultatus mažinti mokesčių naštą. Finansinės ir mokesčių apskaitos neatitikimai susidaro dėl automobilių įsigijimo savikainos nustatymo, negrąžinamo PVM, nusidėvėjimo apskaičiavimo metodų taikymo, nusidėvėjimo skaičiavimo pradžios ir pabaigos būdų, naudingo tarnavimo laikotarpio, likvidacinės vertės, apskaitos būdo pasirinkimo, remonto ir eksploatacinių išlaidų traktavimo. Pasirenkant tam tikrus apskaitos metodus arba įvertinimus, apskaitoje ir finansinėse ataskaitose galima pateikti didesnį ar mažesnį finansinį ir apmokestinamąjį pelną. Pagal šiuos neatitikimus ir jų poveikį pelnui sukurtas įmonių nuosavų automobilių mokesčių apskaitos politikos formavimo modelis. Patikrinus sukurto modelio veikimą UAB „ABC“ atveju, nustatyta, kad svarbiausias apskaitos politikos elementas, dėl kurio ypač kito grynasis ir apmokestinamasis pelnas, yra automobilių nusidėvėjimo sąnaudos. Didžiausias neigiamas poveikis įmonės grynajam pelnui (4,3 proc.) gautas vietoj tiesinio pritaikant dvigubai mažėjančios vertės metodą. Įmonės veiklos rezultatas padidėjo 1,8 proc. remonto išlaidas įtraukiant į įsigijimo savikainą ir prailginant naudingo tarnavimo laiką 2 metais. Prailginant naudingo tarnavimo laiką lengviesiems automobiliams iki 12 metų, o krovininiams automobiliams iki 8 metų, grynasis pelnas padidėjo 1,6 proc.