Townscape research in the context of urban morphology research is a new direction. To understand the scope and need of research, first, you need to answer the question of what townscape is and how it can be understood in the context of research of various directions, what is the object being studied. It is important to understand why there was a need for research in such a direction and what influence it had on urban planning and design. The article aims to name the concept of townscape in the eyes of different researchers, to describe the possible ways of understanding and researching the townscape, to reveal the origin and need of townscape research in area of today’s urban design. The main goal of the article is to refine the definition of the concept of townscape.

High rise buildings is the phenomenon of XXI century, the expression of city’s economic and political power. This is the reflection of contemporary, modern and attractive city. Very often high rise buildings, who are characterized by a unique morphology, the parameters of high, density and intensity, are built near the historic center areas and cause irreversible visual impact on the historic sites, fundamentally altering the silhouette of the city. As a result, new problems and challenges appear. In this article the evolution of high rise buildings according to London, Jerusalem, Ottawa, Vilnius cities examples is analysed, the latest methodological principles which are applicable to control the development of high-rise buildings in the central parts of the city, while providing preservation and representation of cultural heritage are discussed. The latest computer technologies which are applied in urban regulations are presented. In case of Lithuania, high-rise building spatial development, general, spatial planning documents, urban design concepts, and monitoring of virtual city panoramas are reviewed. Comparative analysis in order to find out the essential methodological differences between cities regulation systems is done. Aukštybiniai pastatai – XXI a. fenomenas, miestų ekonominės, politinės galios išraiška. Tai šiuolaikinio, modernaus ir patrauklaus miesto atspindys. Labai dažnai aukštybinis užstatymas, pasižymintis savita morfologija, aukščio ir tūrio parametrais, dideliu užstatymo tankiu ir intensyvumu, atsiranda istorinių centrų prieigose, sukeldamas negrįžtamą vizualinį poveikį istoriniam paveldui, iš esmės pakeisdamas miesto siluetą. Dėl to atsiranda naujų problemų ir uždavinių. Straipsnyje nagrinėjama aukštybinių pastatų reglamentavimo evoliucija pagal Londono, Jeruzalės, Otavos ir Vilniaus miestų pavyzdį. Norint suvaldyti aukštybinių pastatų plėtrą šių miestų centrinėse dalyse, taikomi naujausi metodologiniai principai, numatant išsaugoti ir reprezentuoti ir kultūros paveldo objektus. Aptariamos naujausių kompiuterinių technologijų taikymo galimybės reglamentuojant miestus. Lietuvos atveju apžvelgiama Vilniaus miesto aukštybinių pastatų statybos raida, bendrojo, specialiojo planavimo dokumentai, parengtos koncepcijos, virtualių miesto panoramų monitoringas. Atliekama lyginamoji analizė, norint išsiaiškinti esminius metodologijų ir reglamentavimo skirtumus miestuose.

2017 © Straipsnio autoriai. Leidėjas VGTU leidykla "Technika". Šis straipsnis yra atvirosios prieigos straipsnis, turintis Kūrybinių bendrijų (Creative Commons) licenciją (CC BY-NC 4.0), kuri leidžia neribotą straipsnio ar jo dalių panaudą su privaloma sąlyga nurodyti autorių ir pirminį šaltinį. Straipsnis ar jo dalys negali būti naudojami komerciniams tikslams. ISSN 2029-2341 / eISSN 2029-2252 https://doi.org/10.3846/mla.2017.1001 K. ŠEŠELGIO SKAITYMAI -2017 K. ŠEŠELGIS' READINGS -2017 2017 9(1): 30-50 atskirų investuotojų, plėtotojų individualūs norai, kurių galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose apibrėžti kriterijai nesustabdo, nes tiesiog yra nepakankami. Visiškai nėra numatytų architektūrinę urbanistinę kokybę mieste lemiančių planavimo ir projektavimo kriterijų. Kitaip sakant, miestas iš esmės vystosi savaimingai. Apie tam tikrų objektų išsaugojimą, reprezentavimą, erdvinį miesto valdymą naudojantis jau sukurtais metodais ir tyrimais prabylama tik tada, kai iškyla reali grėsmė juos nustelbti nauja architektūra, netenkina siūlomi sprendiniai. Urbanistinių struktūrų, gamtinių teritorijų vientisas vystymas sujungiant jas į bendrą audinį iš viso retai minimas. MOKSLAS -LIETUVOS ATEITIS SCIENCE -FUTURE OF LITHUANIAStraipsnio tikslas -aprašyti skirtingų, šiuo metu aktualių erdvinių modeliavimo metodologijų, atliktų miesto tyrimų, planavimo principų taikymo galimybes Vilniaus mieste, parodyti praktines taikymo galimybes miesto erdvinio planavimo etapuose, apibrėžti pagrindinius kriterijus, nustatytinus reglamentus, kuriais turėtų būti vadovaujamasi ERDVINĖS PLĖTROS MODELIAVIMO METODOLOGIJŲ TAIKYMO GALIMYBĖS VILNIAUS MIESTE Lina PANAVAITĖUAB " SWECO Lietuva", Vilnius, Lietuva El. paštas lina.panavaite@sweco.lt Santrauka. Didieji pasaulio miestai, norėdami suvaldyti XXI a. prasidėjusią ir iki šiol besitęsiančią aukštybinių pastatų plėtrą, kuri sukėlė negrįžtamą vizualinį poveikį bendram miesto siluetui, pradėjo taikyti naujausius erdvinės plėtros modeliavimo metodologinius principus miesto erdvinei plėtrai formuoti. Šios metodologijos, sukurtos planavimo gairės yra orientuotos ne tik į aukštybinių pastatų plėtros suvaldymą mieste, bet į viso miesto erdvinį modeliavimą numatant pagrindinius plėtros kriterijus ir įvertinant galimas pasekmes. Vilniaus miestas šiuo atveju nėra išimtis, tačiau atkūrus nepriklausomybę, prasidėjus nevaldomiems urbanizacijos procesams dauguma miesto plėtrą reglamentuojančių dokumentų atsirado kaip nesuvaldomų procesų įtei-sinant investuotojų lūkesčius pasekmė. Apie miesto kaip vientiso urbanistinio audinio formavimą, jo svarbiausių, vertingiausių objektų išsaugojimą ir reprezentavimą buvo pradėta galvoti tik tada, kai atsirado reali jų nustelbimo nauja architektūra grėsmė, urbanizacijos procesai ne tik miesto centre, bet ir jo pakraščiuose tapo nevaldomi, nulemti žemėtvarkos projektų. Dabartiniai Vilniaus mieste galiojantys teritorijų planavimo dokumentai, nors ir aiškiai apibrėžia miesto struktūros ypatumus ir galimus statybos principus, tačiau yra palyginti abstraktūs, gal...