Straipsnyje analizuojamos mokslinių rezultatų sklaidos galimybės kuriant antrosios kartos saityno priemonėmis ir akademinių bibliotekų paslaugomis papildytą mokslininko skaitmeninį identitetą. Atlikus tyrimą, nustatytos pagrindinės mokslininko skaitmeninio identiteto kūrimo priemonės: mokslininko gyvenimo aprašymo bei mokslinių publikacijų sąrašų viešinimas, mokslometrijos rodiklių pateikimas, socialinių tinklų ir kitų antrosios kartos saityno įrankių naudojimas; saityno naršymo apie mokslininką ir jo veiklą rezultatai. Siejant literatūros ir atvejo analizės metodus, ištirtos šių priemonių taikymo galimybės asmeniniu bei instituciniu lygmeniu ir problemos Lietuvoje bei tarptautiniu mastu. Siekiant populiarinti mokslinius pasiekimus, įgyti asmeninį ar institucinį žinomumą bei pripažinimą šiuolaikinėje mokslo komunikacijoje, itin svarbu atsižvelgti ne tik į tradicinius mokslo vertinimo, bet ir besiplėtojančius alternatyviuosiuos sklaidos aspektus: asmeninį dalyvavimą mokslininkų socialiniuose tinkluose, aktyvų dalykinės ir mokslinės informacijos skleidimą interneto erdvėje, institucinį ir nacionalinį suinteresuotumą kuriant mokslininkų duomenų bazes, tarptautinį bendradarbiavimą formuojant, perkeliant ir publikuojant mokslininkų publikacijų sąrašus.

Aleksandro Stulginskio universitetasStudentų g. 11, LT-53361 Akademija, Kauno r.El. paštas: lina.sarlauskiene@asu.ltStraipsnyje analizuojama Lietuvos skaitmeninių serialinių saityno leidinių leidyba knygotyros aspektu. Atlikta skaitmeninių serialinių leidinių dešimtmečio leidybos mūsų šalyje analizė ir pateiktos šių leidinių leidybos tendencijos. Tyrimo duomenys rinkti nuo 1996 m. atliekant skaitmeninių serialinių leidinių analizę, taikant informacijos paieškos, dokumentų analizės ir leidėjų apklausos metodus, naudojant specialiai skaitmeniniams serialiniams leidiniams viešinti sukurtą svetainę „Lietuvos elektroninė periodika“. Skaitmeniniai serialiniai leidiniai analizuoti pagal leidybos dinamiką, leidinių rūšį, leidėją, periodiškumą, paskirtį, tematiką, ekonominius modelius, formalųjį įforminimą bei apipavidalinimą. 2012 metų tyrimų rezultatai lyginami su 2001 metais atlikto tyrimo rezultatais. Lietuvos skaitmeninių serialinių leidinių leidyba, ekonominiu, leidinių turinio ir formos požiūriais pradėta plėtoti prieš dešimtmetį, šiuo metu yra sėkmingai besivystanti profesionali veikla.

Straipsnyje analizuojamos mokslinių rezultatų sklaidos galimybės kuriant antrosios kartos saityno priemonėmis ir akademinių bibliotekų paslaugomis papildytą mokslininko skaitmeninį identitetą. Atlikus tyrimą, nustatytos pagrindinės mokslininko skaitmeninio identiteto kūrimo priemonės: mokslininko gyvenimo aprašymo bei mokslinių publikacijų sąrašų viešinimas, mokslometrijos rodiklių pateikimas, socialinių tinklų ir kitų antrosios kartos saityno įrankių naudojimas; saityno naršymo apie mokslininką ir jo veiklą rezultatai. Siejant literatūros ir atvejo analizės metodus, ištirtos šių priemonių taikymo galimybės asmeniniu bei instituciniu lygmeniu ir problemos Lietuvoje bei tarptautiniu mastu. Siekiant populiarinti mokslinius pasiekimus, įgyti asmeninį ar institucinį žinomumą bei pripažinimą šiuolaikinėje mokslo komunikacijoje, itin svarbu atsižvelgti ne tik į tradicinius mokslo vertinimo, bet ir besiplėtojančius alternatyviuosiuos sklaidos aspektus: asmeninį dalyvavimą mokslininkų socialiniuose tinkluose, aktyvų dalykinės ir mokslinės informacijos skleidimą interneto erdvėje, institucinį ir nacionalinį suinteresuotumą kuriant mokslininkų duomenų bazes, tarptautinį bendradarbiavimą formuojant, perkeliant ir publikuojant mokslininkų publikacijų sąrašus.