3D printing technology has been in existence for several decades and has long been used exclusively for industrial manufacturing or product prototyping, and today this rapidly progressing technology penetrates more and more effectively into creativity fields. It encourages re-evaluation of the possibilities and methods that every person today can create, model, change their living environment. Opens up new possibilities for customized architectural and product design. The world-wide technological experiments provide new and still untapped tools for future developers. The article analyzes the current situation of recent decade in the Western world regarding the use of three dimensional (3D) press in relation to the living environment. The study highlights emerging trends and new opportunities for creativity for architects and designers. From printing complex geometrical structures to practical application in product design. The research analyzes the research of different authors, and some significant technological innovations. All this makes it possible to concentrate and effectively evaluate the direction of the development of this industry and the expected result for the future development of architecture in contemporary digital age. Since 3D printing in architecture and landscape design is not yet widely used, the article discusses the most recent experiments conducted by various researchers in recent years, reflecting the trends of the fourth industrial revolution and which can influence further architectural development. The research methodology is based on historical research, analogical descriptive and comparative methods. The results of the research suggest that, as the 3d printing technology grows and develops, architecture and the design of the environment will acquire a wider variety of artistic expression.

Santrauka. Bažnyčia visais laikais buvo pasaulietinio meno globėja ir rėmėja. Įstabiausi įvairių epochų šedevrai sukurti siekiant perteikti religinės minties gilumą, sakralios erdvės kontempliatyvumą. Šiuolaikinės architektūros tendencijos kelia naujus iššūkius dailės kūrinio atsiradimui sakralinėje erdvėje. Minimalizmo architektūroje dailės kūrinys nebetenka savo pirmykštės svarbos, jo vietą užima lakoniškos, sterilios erdvės ir plokštumos. o pernelyg tiesmukai taikomi šiuolaikinio meno kanonai sakralinę pastato funkciją priartina prie sekuliarių visuomeninių funkcijų. Vienas iš svarbiausių ir sakraliausių bažnyčios vidaus erdvės elementų yra tabernakulis. Visais laikais tai buvo ir funkcinė, ir vizualinė sakralios erdvės ašis. Šiuolaikinėse bažnyčiose šis elementas yra įprasminamas įvairiais metodais, o kartais ir visai neįvertinamas, paminant ilgametes liturgijos tradicijas. Kai kuriose šiuolaikinėse bažnyčiose dėl atsainaus požiūrio į kulto tradiciją, simboliką, ikonografiją kuriami abejotinos meninės vertės tabernakuliai. Labai svarbus yra ir tabernakulio įkomponavimas bažnyčios erdvėje, kompozicinių ryšių su kitais sakralios erdvės elementais sukūrimas. Nuo to priklauso tabernakulio reikšmės atskleidimas bažnyčių lankytojams. Todėl straipsnyje apžvelgiami ir analizuojami Lietuvos ir užsienio šalių šiuolaikinių bažnyčių tabernakulių meninės formos ir erdvinio komponavimo pavyzdžiai.

This paper explores the process of practical Industrial product design education peculiarities at Vilnius Gediminas Technical University, by examining it from Problem-Based Service-Learning (PBSL) perspectives. The author’s viewpoint is developed from conceptual idea to prototype and used as a basis for debate about the following question: How well does design education prepare students for real practical activity? In fact, the historically dominant model in design education, which focuses mainly on vocational skills without real practical adaptation, is investigated. On the one hand, the author observes that this model is still not suitable to provide designers with the critical skills and knowledge required for practical-based projects. On the other hand, the author identifies that traditional teaching can result in a procedural, technical and cognitive limitation. Equilibrating design-based skills with real practical-based skills is an interesting challenge for Industrial Product Design teachers. Discussion around PBSL method issues will be introduced in the case study format and wider influence of real practical-based projects in industrial product design education. Additionally, we could study from similar case studies of vocational disciplines (such as Architecture or Design) that are moving towards a real practical-based approach to their education.

Santrauka. Straipsnyje nagrinėjama lauko sakralinių erdvių tradicija ir dabartinės tokių erdvių apraiškos Lietuvoje. Aprašo-ma tokio pobūdžio erdvių istorinė kilmė, jų ypatumai įvairiais laikotarpiais bei populiarėjimo tendencijos šiandieninėje Lietuvoje. Nagrinėjant pasitelkiami istoriniai, archeologiniai faktai, aprašoma nagrinėjamų objektų struktūra. Pateikiami kai kurie būdingiausi lauko sakralinių erdvių formavimo principai. Aptariama šių erdvių tematika ir skiriamieji bruožai.Reikšminiai žodžiai: šventvietė, sakralinė erdvė, kryžiai, simboliai, religija, sakralumas, lauko architektūra. ĮvadasPrabėgo jau du dešimtmečiai nuo Lietuvos valstybingumo atkūrimo, šis išskirtinis laikotarpis suteikė daug galimybių kūrybai meno, literatūros ir mokslo srityse. Idealizuota ateities vizija skatino skubėti ir veržtis pirmyn. Lietuviškoji architektūra taip pat išgyveno savitą virsmą, keitėsi ambicijos, siekiai, pamažu įsiliejome į kosmopolitiškąją Vakarų civilizaciją. Analizuodami šio laikotarpio architektūros problematiką, negalime nepastebėti procesų, vykusių ir tebevykstančių Lietuvos sakralinės architektūros srityje. Paskutiniais metais bažnyčių statoma palyginti nedaug, ypač palyginus su paskutiniu praeito amžiaus dešimtmečiu. Tačiau sparčiai daugėja kitokio pobūdžio sakralinių erdvių, kurias galima priskirti lauko sakralinės architektūros tipui. Šiame straipsnyje sakraline erdve vadinama tokia žmogaus sukurta religinės tematikos erdvė, kuriai suformuoti panaudotos tam tikros meninės priemonės, įprasminti religiniai simboliai, o pati erdvė yra kaip pagalbinė kurios nors religijos išpažinimo vieta ar priemonė. Sakralinė erdvė gali būti sukurta pasitelkiant tiek profesionalųjį, tiek ir liaudies meną. Žino-dami mūsų fragmentuotą sakralinės architektūros istorinę raidą, taip pat turėtume pažinti bei suprasti naujas ir netradicines sakralinių erdvių apraiškas įvairiose architektū-ros formose. Svarbu išskirti tokių objektų architektūrinius ypatumus. Todėl ieškant atsakymų į šiuos klausimus, pirmiausia reikia nustatyti šio reiškinio galimas ištakas, aptarti senojo, pagoniško lietuvių tikėjimo įtaką. Tiriant šių laikų pavyzdžius, svarbu išskirti panašumus ir skirtumus lyginant su prieškrikščionišku laikotarpiu, nustatyti vyraujančius archetipus bei apžvelgti galimas tokių sakralinių erdvių sklaidos tendencijas. Pagoniškų šventviečių tradicija anuomet ir dabarPagonys arba, kaip šiais laikais tampa populiaru vadinti, gamtatikiai, turėjo savitas kulto apeigų tradicijas, kurios buvo grindžiamos gamtiškųjų dievų ir dievybių tikėjimu. Kaip ir kituose pasaulio regionuose, čia religija buvo glaudžiai susijusi su kosminiais procesais bei nuo jų priklausoma buitimi. Todėl pagoniškos šventvietės dažnai būdavo ne tik dievų garbinimo, bet ir dangaus kūnų stebėjimo vieta. Tai leisdavo tuometiniams žemdirbiams planuoti darbus, lengviau nustatyti sėjos ir derliaus nuė-mimo laiką.Senąsias Lietuvos šventvietes ypač nuodugniai tyrinėjo ir savo išleistose monografijose katalogizavo archeologas V. Vaitkevičius. Šis autorius į šventviečių sąvoką...

Lietuvos sakralinės architektūros raida XX a. vyko fragmentiškai, patirdama ilgą sąstingio periodą. Okupacijos periodu dėl religinės minties persekiojimo naujų bažnyčių nebuvo statoma. Tai lėmė sunkų ir kartais chaotišką sakralinės architektūros atgimimą XX a. pabaigoje. Todėl šio straipsnio tikslas yra aprašyti kai kuriuos Lietuvos sakralinės architektūros bruožus minėtu laikotarpiu, pateikiant teigiamus ir neigiamus pavyzdžius, atskleisti skirtingų architektų indėlį formuojant lietuviškos sakralinės architektūros tradicijas.