Raktažodžiai: perkutaninė kepenų biopsija, indikacijos kepenų biopsijai, kepenų navikas, hepatitas. SantraukaKepenų biopsija yra svarbus intervencinis tyrimo metodas diagnozuojant ir gydant kepenų ligas. Pagrindinės kepenų biopsijos indikacijos yra įtariamos kepenų ligos nustatymas, jau diagnozuotos kepenų ligos stadijos ir prognozės įvertinimas bei gydymo efektyvumo vertinimas. Atliekant vis daugiau perkutaninių kepenų biopsijų kasdieninėje praktikoje svarbu įvertinti kepenų biopsijų indikacijų pagrįstumą bei diagnozių patvirtinimo dažnį. Darbo tikslas. Įvertinti 2013-2016 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Gastroenterologijos skyriuje atliktų perkutaninių kepenų biopsijų indikacijas ir histologinių išvadų tapatumą. Tyrimo medžiaga ir metodai. Retrospektyviai išanali-zuotos 515 pacientų, kuriems 2013-2016 m. laikotarpiu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Gastroenterologijos skyriuje buvo atliktos perkutaninės kepenų biopsijos ultragarso kontrolėje, ligos istorijų ir atliktų tyrimų duomenys. Iš medicininės dokumentacijos rinkti duomenys apie pacientų amžių, lytį, nustatytą klinikinę ir gretutines diagnozes bei perkutaninės kepenų biopsijos rezultatus. Rezultatai. Histologinė išvada 67,96 proc. (N=350) atvejų patvirtino klinikinę diagnozę, 29,32 proc. (N=151) atvejų klinikinė diagnozė buvo nepatvirtinta ar paneigta, 2,72 proc. (N=14) bioptatų buvo mažai informatyvūs. Židininių pokyčių grupėje (79,48 proc., N=182) histologinė išvada buvo patvirtinta dažniau nei difuzinių pokyčių grupėje (58,87 proc., N=156), p<0,0001.Išvados. Histologinė išvada dažniausiai patvirtino preliminarią klinikinę diagnozę. Klinikinė diagnozė dažniau buvo patvirtinama histologine išvada židininių kepenų pakitimų grupėje nei difuzinių kepenų pakitimų grupėje. ĮvadasPirmoji perkutaninė kepenų biopsija buvo atlikta 1883 metais Vokietijoje, tačiau ši procedūra tapo vis dažniau naudojama, kuomet 1958 metais Menghini aprašė adatinę kepenų biopsijos technologiją (1). Kepenų biopsija gali būti atliekama skirtingais metodais, kiekvienas iš jų turi privalumų ir trūkumų. Kepenų biopsijos technikos gali būti skiriamos pagal kepenų audinio pasiekimo būdą (perkutaninė, transjuguliarinė, laparoskopinė, laparatominė), pagal dūrio vietą (krūtininė, pošonkaulinė), pagal vizualizacijos metodą (prieš tyrimą atlikus vaizdinius tyrimus, ultragarso kontrolėje, kompiuterinės tomografijos kontrolėje) (2,3). Sprendimas, kuria technika vadovautis, priklauso nuo gydytojo praktinio patyrimo bei, svarbiausia, nuo esančios klinikinės situacijos. Klinikinėje praktikoje dažniausiai naudojama perkutaninė kepenų biopsija.Kepenų biopsijos pagrindinės indikacijos yra diagnozuoti įtariamą kepenų ligą, nustatyti kepenų ligos stadiją ir prognozę bei įvertinti gydymo efektyvumą (4). Remiantis 2009 metais Amerikos asociacijos kepenų ligoms tirti (American Association for the Study of Liver Diseases) pateiktomis gairėmis, išskiriamos šios indikacijų grupės atlikti kepenų biopsiją: pasikartojančios parenchiminės kepenų ...

Tyrimo tikslas. Įvertinti genų mutacijas, susijusias su melanomos išsivystymo rizika. Metodai. Pagal raktinius žodžius, remiantis „PubMed“ duomenų bazės šaltiniais, atrinkti ir išanalizuoti 23 straipsniai, kurie atitiko įtraukimo į literatūros analizę kriterijus. Rezultatai ir išvados. Nustatyta 20 genų svarbių melanomos išsivystymui ir vienas MITF genas, turintis įtakos melanomos metastazavimui. Didelę melanomos išsivystymo riziką sąlygoja labai reti genomo variantai šiuose genuose: CDKN2A, CDK4, TERT, POT1, ACD, TERF2IP, BAP1, RAD51B ir POLE. Vidutinę melanomos riziką sąlygoja – MITFE318K ir MC1R genų variantai. Mažą melanomos riziką turi dažni pokyčiai šiuose genuose: OCA2, ASIP, TYR, TYRP1, MATP, SCLC45A2, KIT ir PARP1. Genai (OCA, ASIP ir MC1R), kurių koduojami baltymai dalyvauja melanino sintezėje, reguliuoja ląstelių dalijimosi ciklo G1 fazės perėjimą į S fazę (CDKN2A ir CDK4), ląstelės telomerų ilgį (TERT, POT1, ACD ir TERF2IP) ir yra atsakingi už DNR atitaisymą (BAP1, RAD51B bei POLE) yra svarbūs ne tik odos, tačiau ir uvealinės melanomos išsivystymui. MITF ir KIT mutacijos turi įtakos melanocitų kilmei, o jų koduojami baltymai – vystymuisi bei funkcijai.

Raktažodžiai: kataraktos fakoemulsifikacija, pooperacinis regos aštrumas, pooperacinė refrakcija, pooperacinis rageninis astigmatizmas, operacijos sukeltas astigmatizmas. SantraukaDarbo tikslas. Įvertinti kataraktos operacijos efektyvumą, atsižvelgiant į pooperacinį regos aštrumą, gautą pooperacinę refrakciją ir rageninį astigmatizmą. Tyrimo medžiaga ir metodai. Ištirta 219 pacientų (299 akys), kuriems LSMUL KK Akių ligų klinikoje 2013-2014 metais atlikta kataraktos fakoemulsifikacija ir implantuotas intraokulinis lęšis. Visiems tiriamiesiems atlikti geriausio koreguoto regos aš-trumo, refrakcijos, keratometrijos ir biometrijos tyrimai. Pacientai ištirti prieš kataraktos operaciją ir praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui po kataraktos operacijos. Duomenys apdoroti MS excel ir SPSS statistinėmis programomis. Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, jei p<0,05. Rezultatai. Operuojamos akies geriausio koreguoto regos aštrumo vidurkis prieš operaciją 0,20±0,18, po operacijos 0,78±0,22 (p<0,001). Regos aštrumas 0,5 ir didesnis pasiektas 87,9 proc. pacientų. Pooperacinė refrakcija pusės dioptrijos intervale pasiekta 54,2 proc. pacientų, vienos dioptrijos intervale -80,9 proc. pacientų. Rageninio astigmatizmo vidurkis po operacijos 1,05 ± 0,97 D, vyraujant atvirkš-čiam astigmatizmui nuo 0º iki 20º ir nuo 160º iki 180º ašyse. ĮvadasKatarakta -dažniausia vyresnio amžiaus žmonių liga, kuri sukelia išgydomą regos sutrikimą ir yra pagrindinė aklumo priežastis (51 proc. atvejų). 2010 metų PSO duomenimis, užregistruota 20 mln. žmonių abiem akimis apakusių dėl kataraktos [1]. 2012 metais JAV katarakta nustatyta 24,5 mln. asmenų, vyresnių nei 40 metų, per metus atliekama daugiau kaip 3,6 mln. kataraktos operacijų. Šis skaičius kiekvienais metais didėja dėl populiacijoje ilgė-jančios gyvenimo trukmės. Prognozuojama, kad 2020 m. JAV sergančiųjų katarakta bus apie 30,1 mln., 2050 -apie 45,6 mln. [2,3].Vienintelis efektyvus kataraktos gydymo būdas -chirurginis. Šiuolaikinė kataraktos operacija -efektyviausia, saugiausia ir dažniausiai atliekama chirurginė intervencija. Svarbiausias kataraktos operacijos tikslas -pooperacinio regėjimo aštrumo atkūrimas ir pacientų gyvenimo kokybės pagerinimas. Pasiekti šiam tikslui reikalinga ne tik sklandi operacijos eiga, bet ir tikslūs akies parametrų: akies ašies ilgio, ragenos laužiamosios galios išmatavimai ir reikiamo stiprumo dirbtinio intraokulinio lęšio (IOL) parinkimas [4].Akies ašies ilgiui išmatuoti atliekama biometrija. Ultragarso A sistema -ilgą laiką išlieka auksiniu standartu. Jos metu naudojamas aplanacinis prietaisas, generuojantis ultragarso bangas prasiskverbti pro akies audinius. Akies ašies ilgiui apskaičiuoti gali būti naudojama ir optinė biometrija, pagrįsta daline koherentine lazerine interferometrija. Skaičiavimai atliekami bekontakčiu prietaisu, pacientas fiksuoja žvilgsnį nurodyta kryptimi, automatiškai ties regos ašimi atliekamas matavimas [5].Ragenos laužiamoji galia nustatoma atliekant keratometriją. Išmatuojamas ragenos gaubtumo spindulys (mm), kuris perskaičiuo...