Pykinimas ir vėmimas nėštumo laikotarpiu yra būklė, kuri, neskyrus adekvataus patogenetinio arba simptominio gydymo, paveikia nėščiosios ir vaisiaus sveikatą bei gali lemti gyvybei pavojingas komplikacijas. Šiame straipsnyje pateikiama mokslinės literatūros analizė, ypatingą dėmesį skiriant šią būklę galėjusioms sukelti priežastims nustatyti ir gydyti.

Tikslas. Ištirti perinatalinių rizikos veiksnių įtaką įvairų raidos sutrikimų išsivystymui. Tyrimo metodai. Peržiūrėti įvairų raidos sutrikimų atvejai (n = 409), registruoti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų registre 2015–2020 m. Pagal kriterijus atrinkti tyrimui tinkami atvejai (n = 261). Atlikta literatūros analizė ir pagal jos rezultatus pasirinkta, kokių perinatalinių rizikos veiksnių įtaka įvairų raidos sutrikimų pasireiškimui bus vertinama. Tiriamieji suskirstyti į pirmą (n = 133) grupę (buvo nustatytas bent vienas iš perinatalinių rizikos veiksnių) ir antrą (n = 128) grupę (nebuvo nustatyta nė vieno perinatalinio rizikos veiksnio). Vertintos nėštumo, gimdymo ir pogimdyminių perinatalinių rizikos veiksnių apraiškos bei jų įtaką kalbos ir motorikos raidai naujagimsytės ir kūdikystės laikotarpiu. Rezultatai. 51 proc. tiriamųjų nustatyti perinataliniai rizikos veiksniai. 44,4 proc. atvejų rastas bent vienas iš įvairių raidos sutrikimų nėštumo perinatalinių rizikos veiksnių, 45,9 proc. – gimdymo perinatalinių rizikos veiksnių, 37,1 proc. – pogimdyminio laikotarpio perinatalinių rizikos veiksnių. Motorikos ir kalbos raidos sutrikimai statistiškai reikšmingai dažniau pasireiškė, kai nustatytas bent vienas iš gimdymo perinatalinių rizikos veiksnių (17,7 proc.) arba bent vienas iš pogimdyminių perinatalinių rizikos veiksnių (24 proc.), palyginus su atvejais, kai nebuvo nustatyta įvairių raidos sutrikimų perinatalinių rizikos veiksnių (atitinkamai – 7,5 proc. ir 6,6 proc.). Išvados. Dažniausias iš nėštumo įvairių raidos sutrikimų perinatalinių rizikos veiksnių yra priešlaikinis gimdymas, gimdymo – cezario pjūvio operacija ir ją sąlygojančios būklės, pogimdyminio laikotarpio – hipoksija. Pasireiškus įvairiems raidos sutrikimams nėštumo (p > 0,05), gimdymo (p < 0,05) ir pogimdyminio laikotarpio (p < 0,05) rizikos veiksniams, kalbos ir motorikos vystymosi.sutrikimai dažniau nustatomi per pirmuosius gyvenimo metus.

Kryžkaulio-uodegikaulio teratoma (angl. sacrococcygeal teratoma – SCT) yra įgimtas embrioninis navikas, dažniau diagnozuojamas moteriškosios lyties vaisiams ir naujagimiams. Šiame straipsnyje aprašomas retas antenatalinis vaisiaus kryžkaulio-uodegikaulio cistinės teratomos klinikinis atvejis, nustatytas 2022 m., Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – Kauno klinikų) Akušerijos ir ginekologijos klinikoje. Literatūros apžvalgoje aprašoma kryžkaulio-uodegikaulio cistinės teratomos diferencinė diagnozė. Ypatingas dėmesys skiriamas terminalinės mielocistocelės ir SCT diferencinei diagnostikai, gydymui, galimoms išeitims bei prognozėms.

Tyrimo tikslas. Išanalizuoti Naujagimiams palankioje ligoninėje (NPL) gimusių naujagimių žindymo savitumus pirmaisiais gyvenimo metais. Tyrimo metodai. Atliktas mišrus (retrospektyvusis ir perspektyvusis) tyrimas, kurio metu tirti III lygio Perinataliniame centre, turinčiame NPL vardą, gimę išnešioti (≥37 savaičių), sveiki, išimtinai nuo gimimo tik žindyti 642 naujagimiai, gimę 2019 m. 642 sveikos naujagimių motinos buvo apklaustos telefonu apie žindymo savitumus. Duomenys analizuoti naudojant statistinį duomenų analizės paketą „IBM SPSS Statistics 23“. Rezultatai. Iki 6 mėn. amžiaus buvo žindyti beveik 2/3, o iki metų 59,4 proc. visų kūdikių. Dažniausios žindymo nutraukimo priežastys: asmeninės (26,2 proc.) ir kūdikio atsisakymas krūties (25,2 proc.). Žindymo nutraukimo priežastys iki 3 mėn. amžiaus ir 3–5 mėn. amžiuje dažniausiai buvo nepakankama laktacija, alkanas kūdikis (46,1 proc., 49,3 proc.). Naujagimių, maitintų krūtimi iki 3 mėn. amžiaus, motinos dažniau naudojo socialinius tinklus kaip šaltinį žinioms įgyti nei ilgiau žindžiusios motinos. Motinos, kurios žindė 3–5 mėn., rinkosi specialią literatūrą (14,1 proc.) dažniau nei tos, kurios žindė iki 12 mėn. amžiaus (p<0,05). Dažniausias informacijos šaltinis tarp moterų, kurios žindė 6–11 mėn. (44,6 proc.) ir 12 ir daugiau mėn. (42,2 proc.) buvo asmeninė patirtis. Išvados. Trys ketvirtadaliai NPL gimusių naujagimių buvo žindyti iki 6 mėn. amžiaus bei daugiau nei pusė jų – ≥12 mėn. amžiaus.

Pykinimas ir vėmimas nėštumo laikotarpiu yra būklė, kuri, nenustačius priežasties ir neskyrus adekvataus patogenetinio arba simptominio gydymo, gali turėti poveikį nėščiosios ir vaisiaus sveikatai bei sąlygoti gyvybei pavojingas komplikacijas. Šiame straipsnyje pateikiama 1 tipo cukriniu diabetu sergančios bei nerimo sutrikimą turinčios nėščiosios vėmimo viso nėštumo laikotarpiu atvejis, nustatytas 2021 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje.