The present study supported the effectiveness of the BADI intervention. Our findings also indicated that adding therapist support to the standard BADI intervention did not significantly improve the outcomes.

BackgroundAdjustment disorder is one of the most common mental health diagnoses. Still it receives relatively little attention from researchers trying to establish best interventions to treat it. With high prevalence of stressful life events, which might be leading to adjustment disorder, and limited resources of mental health service providers, online interventions could be a very practical way of helping people who have these disorders or are in the risk to develop them. The proposed study protocol is aimed to describe a randomized controlled trial of an internet-based modular intervention for adjustment disorder as it is defined in a proposal for the ICD-11.Methods/designThis study is a two-armed Randomized Controlled Trial (RCT) to examine the effectiveness of a web-based intervention BADI (Brief Adjustment Disorder Intervention) for adjustment disorder symptoms. BADI has four modules: Relaxation, Time management, Mindfulness and Strengthening relationships. It is based on stress and coping research and integrates evidence-based treatment approaches such as Cognitive Behavioural therapy (CBT), mindfulness and body-mind practices, as well as exercises for enhancing social support. Primary outcome of the study are symptoms of adjustment disorder and well-being. Engagement into the program and motivation for change is a secondary outcome. All participants after completing the baseline assessment are randomly assigned to one of the two groups: either to the one in which participant will instantly gain access to the BADI intervention or a group in which participants will be given access to the BADI program after waiting one month. Participants of BADI can choose exercises of the program flexibly. There is no particular order in which the exercises should be completed.DiscussionStudy will provide new insights of modular internet-based interventions efficacy for adjustment disorders. The study will also provide information about the role of motivation and expectancies on engagement in modular internet-based interventions. In case this RCT supports effectiveness of fully automated version of BADI, it could be used very broadly. It could become a cost-effective and accessible intervention for adjustment disorder.Trial registrationThe study was retrospectively registered with the Australian and New Zealand Clinical Trials Registry with the registration number ACTRN12616000883415. Registered 5 July, 2016.

It is concluded that the PTSD patients, even after successful trauma-focused treatment, tend to expect further significant positive changes. However, therapeutic effects were stable half a year after the psychotherapy, and patients tend to have false expectations about further improvement of their condition.

No abstract

Raktažodžiai: potrauminis stresas, psichoterapija, veiksmingumas. SantraukaStraipsnyje pristatomi trumpalaikės eklektinės potrauminio streso psichoterapijos (BEPP) metodo, sukurto Nyderlanduose, Vilniaus BEPP veiksmingumo studijos pradinio tyrimo rezultatai. BEPP yra specializuota potrauminio streso sutrikimo trumpalaikė 16 sesijų psichoterapija, kurioje sujungiamos įvairių psichoterapijos krypčių technikos. Tyrimo tikslas buvo įvertinti BEPP veiksmingumą ir potrauminio streso simptomų bei kitų psichologinių sunkumų dinamiką. Tyrime dalyvavo 10 tiriamų-jų, kurie buvo patyrę trauminius stresorius ir turė-jo reikšmingai ryškius potrauminio streso sutrikimo požymius. Nustatyta, kad taikant BEPP terapiją reikšmingi sumažėjo potrauminio streso sutrikimo požymiai. Teigiami BEPP efektai neapsiribojo potrauminio sutrikimo simptomų sumažėjimu, tačiau taip pat sumažėjo klientų problemų ir destrukcinių tendencijų, padidėjo subjektyvi gerovė bei pagerėjo funkcionavimas. Tyrimo rezultatai patvirtina BEPP metodo perspektyvumą Lietuvos populiacijoje. ĮvadasPotrauminio streso sutrikimas (PTSS) -tai tokia reakcija į trauminį stresorių, kuri sutrikdo individo adaptaciją. PTSS pasireiškia po latentinio periodo, kuris gali svyruoti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių [1]. PTSS pagrindiniu etiologiniu veiksniu laikomas trauminis stresorius. PTSS pasireiškimas nepriklauso nuo asmenybės ir gali būti bet kuriam asmeniui. Trauminių stresorių, arba įvykių, susijusių su grėsme žmogaus sveikatai ir gyvybei, paplitimas yra didelis. Epidemiologiniai duomenys, atlikti Europoje, atskleidžia, kad 63,6 proc. [5], galima teigti, kad Lietuvos sveikatos sistemoje potrauminio streso sutrikimas yra nepakankamai diagnozuojamas. Taip gali būti dėl to, kad potrauminio streso sutrikimo diagnozė yra gana nauja (įtraukta į TLK-10 1992 metais). Taip pat gali būti, kad potrauminio streso sutrikimą turintiems asmenims diagnozuojami kiti sutrikimai arba asmenys vengia kreiptis į psichikos sveikatos specialistus. Taip pat viena iš priežasčių galėtų būti Lietuvoje teikiamos specializuotos intervencijos trūkumas asmenims, turintiems potrauminio streso sutrikimo simptomų. Netinkamai suteikta arba nesuteikta pagalba asmeniui, turinčiam potrauminio streso sutrikimą, turi neigiamų psichosocialinių padarinių [5]. PTSS simptomai gali reikšmingai sutrikdyti kasdienį asmens funkcionavimą tiek 41 socialinėje, tiek darbinėje veikloje. Pavyzdžiui, JAV atlikto tyrimo duomenys rodo, kad PTSS diagnozė bedarbystės riziką padidina tris kartus [7].Šiuo metu pasaulyje sukurta daug specializuotų potrauminio streso sutrikimo intervencijos metodų [8,5]. Tyrimai rodo, kad asmenims, turintiems potrauminio streso sutrikimą, veiksmingai gali padėti psichosocialinės intervencijos [5,[8][9]. Vienas iš psichosocialinės pagalbos metodų, nukreiptų į PTSS simptomatiką, yra trumpalaikė eklektinė potrauminio streso psichoterapija (Brief Eclectic Psychotherapy for PTSD -BEPP). BEPP yra integracinis PTSS psichosocialinės pagalbos metodas, kuriame sujungiamos įvairių psichoterapijos krypčių techn...