Dynamics of spread of the most destructive sugar beet foliar diseases cercospora (Cercospora beticola Sacc.) and ramularia (Ramularia beticola Fautrey & F.Lamb.) leaf spot and efficacy of six fungicides used for their control were investigated at Rumokai Research Station of Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry during 2011-2012. The crop was sprayed with fungicides once after the first symptoms of foliar diseases had been spotted. In the experimental years, cercospora leaf spot started to spread in the sugar beet crops on the 31 st of July -3 rd of August. During the 1 st assessment the disease incidence was 4.3-19.2% and the disease severity was 0.01-0.08%. Further progress of cercospora leaf spot was influenced by the weather conditions: with the weather being wet and warm the disease development was rapid and 10-11 weeks after the 1 st assessment the disease incidence reached 90.0-98.3%, and the disease severity was 10.98-11.91%. Ramularia leaf spot started to spread at the same time as cercospora leaf spot; however, its severity was lower. The progress of ramularia leaf spot was weaker than that of cercospora leaf spot and before harvesting ramularia leaf spot severity reached 1.75-1.79%. The highest efficacy against both diseases was exhibited by the fungicides containing epoxiconazole -Maredo, Opera N, Tango super.

Cukrinių runkelių pasėlius labiausiai pažeidžia rudmargė (sukėlėjas -Cercospora beticola Sacc.), baltuliai (Ramularia beticola Fautrey & F. Lamb.) ir fomozė (Ple ospora betae Björl.), kurios apibendrintai dažnai vadinamos lapų dėmėtligėmis. Kauno augalų veislių tyrimų stotyje 2011 ir 2012 m. augintuose 14 veislių cukrinių runkelių pasėliuose buvo įvertintas šių ligų paplitimas ir intensyvumas. Nustatyta, kad tyrimų metais skirtingose veislėse lapų dėmėtligės pažeidė 35,6-100 % lapų ir intensyvumas svyravo 2,16-19,63 %. Labiausiai runkelius pažeidė rudmargė, ku rios intensyvumas -1,73-16,71 %, mažiau baltuliai -intensyvumas 0,23-1,83 % ir mažiausiai -fomozė, jos intensyvumas tesiekė tik 0,07-0,84 %. Pagal pažeidi mą la pų dėmėtligėmis veislės labai skyrėsi. Tyrimų duomenys atskleidė, kad vi soms gry bi nėms lapų dėmėtligėms jautriausios buvo 'Bartok' , 'Frieda KWS' , 'Ja gu sia' , 'Jo nas' , 'Minta' , 'Primadona KWS' , 'Scorpion' ir 'Wapiti' , o atspariausios -'Charly' , 'Gustav' , 'Eldorado' , 'Shannon' , 'Wellington' ir 'Zoom' veislės.Raktažodžiai: cukriniai runkeliai, veislės, rudmargė, baltuliai, fomozė, dėmėtli gės, Cercospora, Ramularia, Pleospora ĮVADASCukrinių runkelių augintojai susiduria su ligomis, kurios pridaro daug žalos šakniavaisių derliui ir kokybei: sumažėja šakniavaisių cukringumas, jie blogai laikosi kaupuose. Ligų pažeistuose lapuose silpnai vyksta fotosintezės ir asimiliacijos proce sai, sumažėja azoto, fosforo, kalio ir tirpiųjų an gliavandenių. Kai 50-60 % cukrinių runkelių lapų pažeidžia grybinės ligos, cukrinių runkelių derliaus nuostoliai siekia 10-30 %, kartais 50 % ar net dau giau (Boten, Shikalchik, 2001;Wolf, Verreet, 2002). Ligoms stipriai pažeidus cukrinius runkelius, auga lai pradeda intensyviai auginti naujus lapus, nau dodami jau sukauptas organines medžiagas, dėl to žymiai sumažėja šakniavaisių cukringumas (Ve reijssen et al., 2003). Plečiantis ekologiniam ūkinin kavimui ir siekiant mažinti išlaidas augalų augini mui vis saikingiau naudojama pesticidų. Skiriama daugiau dėmesio naujoms, ligoms atsparioms veis lėms sukurti (Asher, Hanson, 2006). Cuk rinių run kelių šakniavaisių kokybė kinta priklausomai nuo augimo sąlygų, veislės savybių, augalų apsaugos priemonių naudojimo, derliaus nuėmimo ir laiky mo būdų (Romaneckas ir kt., 2003).Nacionalinis augalų veislių sąrašas kasmet at naujinamas ir papildomas naujomis, atspariomis lapų ligoms, cukrinių runkelių veislėmis. Nacio naliniame augalų veislių sąraše 2011 m. buvo 61 cukrinių runkelių veislės, o 2012 m. -72 veis lės. Ilgiausiai, 17 metų, Lietuvoje auginama cuk rinių runkelių veislė ' Anna' , kuri į sąrašą įrašyta dar 1997 m. Daugiausia naujų veislių įregistruota